„Tais metais, kai yra labai aštrūs padidėjimai, 2026–2027 metais pakeisti kitaip finansuojant, ypač infrastruktūros projektus, per PPP finansavimo būdą, privataus ir viešo sektoriaus partnerystę, kas reiškia, kad ilgainiui nuo to poreikio niekur nepabėgsi, jis tiesiog laike kitaip išsiskirsto“, – sekmadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta apie papildomos krašto apsaugos finansavimo šaltinius.
Ji pažymėjo, kad tai reikštų, jog „tiesiog vėlesniems laikotarpiams tenka didesnė našta“, bet tai gali būti išeitis, kad „suglaudintumėme tam tikrus aštrius poreikius“.
Premjerė kovo 18 dieną rengia antrą politikų, verslo ir darbuotojų atstovų susitikimą dėl lėšų papildomų gynybai finansuoti.
I. Šimonytė sakė kol kas neįvardysianti, kokius siūlymus tieks Vyriausybė, taip pat teigė, jog sprendimai priklausys ir nuo to, ar politikams pavyks sutarti dėl būdų siekiant didesnio finansavimo gynybai.
„Pirmiausia aš norėčiau, kad šitas susitikimas įvyktų, tada aš matyčiau, kiek yra konsensuso kokiam sprendimui. Jeigu nebus konsensuso jokiam sprendimui, tada Vyriausybė tarsis, ką daryti“, – teigė premjerė.
Pasak jos, per susitikimą politikams taip pat bus pristatyta, kokios galimybės daugiau lėšų gynybai gauti iš ekonomikos augimo.
„Bus pateikta 2025 metų projekcija pagal makroekonomines prognozes, koks maždaug galėtų būti augimas ir tuo pačiu metu, koks bus įsipareigojimų augimas, kad būtų įgyvendinta tai, kas jau dabar priimta, tarkime, pedagogų atlyginimų didinimas, įvairių dydžių indeksavimai, kad kolegos matytų, kiek yra ar nėra erdvės ateinančių metų pajamų augime be kokių nors papildomų augimų“, – teigė premjerė.
Politikai tariasi dėl šaltinių didinti gynybos finansavimą, kad būtų lėšų įgyvendinti valstybės siekius sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
I. Šimonytė yra sakiusi, kad norint įgyvendinti minėtus siekius turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti ne mažiau kaip 3 proc. BVP iš tvarių šaltinių. Didinant lėšas gynybai jis siūlo mišrų modelį – skolintis ir apmokestinti verslą, o ne visus šalies gyventojus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
