Toks Premjerės puolimas yra šlykštus. Taip rašyti apie Šimonytę gali tik gražulininkai, karbauskiniai - skverneliniai ir kiti maršistai.

Dedule irgi laiko didele gauja pitbuliu, - dibiliu, anukeli, rasele, simoni, povilioni, kasceju...

O kada tu atsakysi žiūrke už nusikaltimus prieš Lietuva?

o kad lietuvos k šaikos režimas sulauks atsakomybės??? tiek bėdų pridirbo lietuvai...

Rūta Janutienė
1 d. ·
Šimonytės politikas aptarnaujančioje komandoje dar vienas idiotas persikirpo gumytę, kuri laikė ausis!
Logika tokia: įmonė veikia, vadinasi po karo, kai, Dubnikovo nuomone, Melničenkai nebus sankcijų, jis Lifosą galės norėti atsiimti. Todėl įmonę, “anot ekonomisto”, reikia sunaikinti, nepaisant milžiniškų nuostolių Kėdainių regionui.
Čia galima būtų tik pakartoti, kad Šimonytės politikas aptarnaujančioje komandoje - dar vienas idiotas persikirpo gumytę, kuri laikė ausis. Juk kitos buvusios Melničenkos įmonės Vokietijoje ir Olandijoje puikiai veikia ir neša pelną toms valstybėms!
Europoje niekas nenaikina turto dėl to, kad po karo jis kažkam priklausys. Be to,labai tikėtina, kad tiems oligarchams jos nepriklausys dėl reparacijų ir t.t.
Bet Dubnikovas siūlo turtą naikinti. Ir čia lieka tik viena versija. Taip daroma lygiai dėl tos pačios priežasties, dėl kurios Rusijai Gabrieliaus Landsbergio pastangomis buvo atiduota kalio trąšų pasaulinė rinka. Šitie vaikinai atvirai dirba priešui

Einu į politiką. Nereikia plauti rankų...-- Buvo- yra smagu ir triukšminga lovoje...

ŽINOTINA,
kad J. Marcinkevičius 1990 m. per blokadą su grupe rašeivų pasirašė “Kreipimąsi į Lietuvos žmones”, kur reikalavo atsisakyti vienadienės politikos, pradėti derybas su Maskva, paleisti Nepriklausomybės atkūrimo aktą paskelbusią AT.

Stipriausia LR buvo kai valdzioje buvo dibilius, kasininke ir rasele, o KAMo biudzetas buvo 0,75% BVP!
Tiesa, tada bergiai puole tik ru&by, - dabar broileris dar surado nauja papildoma priesa, - Kinija!
Reikia ir tanku, tik bijau, kad JOKIE tankai iki KLR nenuvaziuotu...- 10-12 tukst. km, o dar ru keliais...- iki Uralo subyretu!

Jog sikmoniu kumelys dirbo xaxolam dabar suprato jog xaxolai jau istorija prades kenkti kaimynam Baltarusam tik va idomu kodel niekad nedirba Lietuvai?

LR griutis.
"Naujovė tokia. Dar prieš metus minėta neomarksistinė programa buvo vykdoma jos atvirai neįvardijus. Ji buvo įgyvendinama de facto, bet taip brutaliai atvirai elgtis buvo privengiama. Dabar matome visiškai akivaizdų smūgį prigimtinei šeimai, nes pasiekėme stadiją, kai Stambulo konvencija ir vadinamoji Civilinė sąjunga turi būti priimtos privalomai bet kuria kaina.

Antrasis veiksmas – atvirai keičiamas Lietuvos demografinis veidas. Spaudimas dėl masinės imigracijos arba, paprastai sakant, dėl Lietuvos kolonizacijos tampa toks, kad jam įgyvendinti pasitelkiamas net Konstitucinis Teismas. Be išlygų atverti šalies sienas bet kam – toks keliamas reikalavimas.

Trečiasis veiksmas – istorinė atmintis. Kodėl ji labai svarbi? Reikalas tas, kad norint būti tauta ir valstybe, reikia vieno svarbaus dalyko – mentalinio ryšio tarp žmonių. Ryšio, kuris palaiko bendrystę.

Kuria prasme istorinė atmintis palaiko bendrystę?

Nebūtina labai gerai išmanyti istoriją, bet jei žinome, kad Mindaugas įkūrė Lietuvos valstybę, arba kad laimėjome Žalgirio mūšį. Šis žinojimas vienija, ir ne tik dabar gyvenančius, bet ir anksčiau gyvenusius bei gyvensiančius lietuvius. Kuria prasme?

Aš nieko nežinau apie savo protėvius, bet gal jie dalyvavo to meto kovose, gal saugojo pilis ar darė ką nors kita. Šį atminties ryšį norima nutraukti ir šitaip sugriauti tautos kaip istorinės bendrijos tęstinumo suvokimą. Štai kodėl taip svarbu ir taip siekiama perrašyti istoriją.

Žmones neturinčius istorinės atminties jis lygino su rupšnojančių žolę galvijų banda

F. Nyčė yra pasakęs labai tiksliai, nors ir negailestingai. Žmones neturinčius istorinės atminties jis lygino su rupšnojančių žolę galvijų banda. Jie ją rupšnoja nuo ryto iki vakaro, ir nuo vakaro iki ryto. Taigi, kai yra nutraukiamas istorinis ryšys, tautinės bendrijos narių niekas nebesieja. Išskyrus vadinamuosius praktinius reikalus.

Dėl savaime suprantamų priežasčių, pagrindinis smūgis yra nukreiptas į XX a. istoriją.

Dar viena puolimo kryptis yra lietuvių kalba. Išsiskirdami iš kitų bendrijų, identifikuojamės pagal tam tikrus požymius. Kalba yra požymis, pagal kurį atpažįsti, kad tas žmogus priklauso tavo bendrijai. Tuo pagrindu buvo kuriamos nacionalinės valstybės.

Dar sykį paklauskime, kodėl mentalinis ryšys – istorinė atmintis ir kalba – yra tokie svarbūs. Todėl, kad vienybės ir bendrumo jausmo negali išsaugoti arba palaikyti joks materialinis interesas.''

''Vilniaus mero dalyvavimas pride renginyje liudija tik tai, kad jis pasielgė kaip pastumdėlis

Galima kovoti už prigimtinės šeimos išsaugojimą, bet atėjo laikas, kai nekovojant už valstybės susigrąžinimą toji kova tampa beprasmiška ir beviltiška. Juk Vilniaus mero dalyvavimas pride renginyje liudija tik tai, kad jis pasielgė kaip pastumdėlis, politkorektiškai nusilenkiantis absoliučiai vilniečių daugumai svetimiems ir nepriimtiniems genderizmo ideologiniams lozungams. Jis yra marionetė ir niekas daugiau.

Lygiai taip pat neįmanoma išspręsti demografinių ir kitų Lietuvai gyvybiškai svarbių klausimų, nes į administracinio vieneto statusą nusiritusios ES provincijos valdytojams tai neaktualu arba galimi sprendimai netgi trukdo.

Taigi, NS strategija yra kovoti iš esmės, kad formaliai vis dar deklaruojamas Lietuvos politinis savarankiškumas galutinai netaptų juridine fikcija. Nes kitaip, galime iškovoti tik trumpalaikių nuolaidų, pvz., sulaikyti kuriam laikui partnerystės įstatymo priėmimą arba stabdyti per sieną besiveržiančius neteisėtus migrantus. Tačiau nepaėmus likimo į savo rankas, t. y. neturint realiai funkcionuojančios valstybės, ta kova yra pasmerkta. Dar blogiau, kad daug tokiose kovose dalyvaujančių aktyvesnių žmonių nesuvokia, jog tuščiai švaisto jėgas.

Kokia padėtis yra vertinant politiškai?

Mes negalime turėti visaverčių politinių partijų, nes dėl jų prisitaikėliškumo ir paklusnumo Briuselio biurokratams pusiau kolonija virtusioje šalyje, gali būti tik į tam tikras grupuotes susiskirstę administratoriai ir ūkvedžiai. Štai kodėl jokia Lietuvos partija, nesvarbu – dešinė ar kairė – negali ir negalės padaryti to, kas įmanoma tik sąjūdiniam politiniam judėjimui. Nes nepajėgs mesti iššūkio diktatui iš užsienio.