„Šitie rezultatai verčia ne tik premjerą susimąstyti papildomai apie šiuos regionus, bet taip pat ir prezidentą, kas jis bebūtų. (...) Tai reikia įvertinti rimtai, įsivertinti iš naujo ir imtis tų priemonių, kurių reikia imtis“, – pirmadienio rytą po pirmojo prezidento rinkimų turo žurnalistams spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
„Bet tai nėra tik Vyriausybės darbas – tai ir prezidento, ir Valstybės gynimo tarybos kažkuria prasme, taip pat visų proeuropietiškų Lietuvos politikų“, – kalbėjo premjerė.
Tuo metu svarstydama apie tai, kodėl kai kuriose šalies savivaldybėse E. Vaitkus tapo populiariausiu pasirinkimu, I. Šimonytė įvardijo keletą priežasčių.
„Akivaizdu, kad tai buvo ir fenomenas, kad Lenkų rinkimų akcija, kuri tradiciškai tuose kraštuose renka daugiausiai balsų, neturėjo savo kandidato šį kartą prezidento rinkimuose. Praėjusiuose rinkimuose man atrodo, geriausią rezultatą ten turėjo ponas Tomaševskis (LLRA-KŠS lyderis – ELTA). Tai, matyt, žmonės rinkosi kažkuria prasme sau artimiausią pagal pasaulio supratimą ar pagal pažiūras“, – sakė premjerė.
„Turiu pasakyti, kad dėmesio (tiems regionams – ELTA) buvo nemažai ir kada prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, būtent Vyriausybės pasiūlymu buvo apribota propagandos skleidėjų veikla Lietuvoje ir tie apribojimai pratęsti“, – pridūrė I. Šimonytė.
Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose save išsikėlęs kandidatas E. Vaitkus Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse surinko daugiausia rinkėjų balsų – atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc.
Įvertino Žemaitaičio pasirodymą prezidento rinkimuose: tenka apgailestauti
Surengtos spaudos konferencijos metu I. Šimonytė apgailestavo, kad Konstitucinio Teismo verdiktas dėl sulaužytos Remigijaus Žemaitaičio priesaikos nebuvo neigiamai rinkėjų įvertintas prezidento rinkimuose.
„Tenka apgailestauti, nes pripažinimas atėjo dėl tokių dalykų, kurių visuomenė neturėtų toleruoti – antisemitizmo“, – komentavo ji.
„Ponas Žemaitaitis yra ne tik Konstitucinio Teismo pripažintas, kaip sulaužęs priesaiką, bet ir jo programa yra toks gana tipinis populizmo kratinys. Toks kratinys kartas nuo karto daliai rinkėjų atrodo patrauklus, nes atrodo, kad labai paprastais būdais galima išspręsti labai sudėtingas problemas“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis R. Žemaitaitis prezidento rinkimuose surinko 9.27 proc. dalyvavusiųjų rinkimuose balsų.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73,94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.
