Premjerė sako, kad kandidato į švietimo, mokslo ir sporto ministro postą pavardę pirmiausia atskleis prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Šią savaitę“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Naujajam ministrui ar ministrei dirbti liks gana nedaug laiko, kadangi, jau kitų metų rudenį laukia Seimo rinkimai.
„Ne paslaptis, kad švietimo sistemoje vyksta daug pokyčių. Dalis tų pokyčių, ypač tų, kurie įsigyvendina nuo Naujųjų metų pradžios, pradėti dar buvusios Vyriausybės, kaip ugdymo programų atnaujinimas, dėl ko čia dabar turime daug diskusijų, kaip tą įgyvendinti ir kaip organizuoti tarpinius atsiskaitymus, egzaminų, mokyklos baigimo tvarką. Čia yra toks vienas didelis pokytis, kuris vyksta bendrajame ugdyme.
Nemažai pokyčių vyksta ir kolegijų tinkle, ir aukštajame moksle, kur inicijavo ši Vyriausybė ir šis Seimas pritarė. Tai, iš esmės, kažkokiems naujiems dalykams didelės erdvės nėra. Reikia tiesiog tinkamai įgyvendinti ir tinkamai pasiruošti šių reformų įgyvendinimui.
Kitas, labiau politinis klausimas, turint omenyje, kad rengiant kitų metų biudžetą, nepaisant garsiai dalinamų pažadų ir nebūtinai pinigais padengtų įsipareigojimų, reikės atidžiai ir rūpestingai vertinti prioritetus. Švietimo susitarimas bus tas prioritetas“, – dėstė I. Šimonytė.
Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja daugiau nei milijardo eurų mokytojų atlyginimų kėlimui, kitaip grasina imtis kraštutinių priemonių.
„Žiūriu į tai, kaip nenorą dėl nieko tartis ir kaip tam tikrą startinę poziciją, kuri žinomai negali būti įgyvendinta. Netikiu, kad gerbiamas Navickas ir profesinės sąjungos tokių dalykų negali susiskaičiuoti. Nereikia būti pabaigus aukštosios matematikos, kad susiskaičiuotum, jog nelabai pavyks tą padaryti“, – sakė I. Šimonytė.
„Lietuva, pagal mokesčių santykį su bendruoju vidaus produktu, yra Europos Sąjungoje, švelniai tariant, ne pradžioje ir net ne viduryje. Nuo ES vidurkio mes atsiliekame maždaug ketvirtadaliu.
<...> Tuo metu, jei įvertinsite Lietuvos išlaidas švietimui, jos atitinka ES vidurkį. Ką tai reiškia? Kad su pajamomis, kurios neatitinka ES vidurkio, mes finansuojame švietimą, pagal ES vidurkio standartą. Ką tai reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad kažkokių kitų sričių mes nefinansuojame dar labiau. <...> Kas yra tos sritys? Socialinė apsauga ir sveikatos apsauga“, – dėstė premjerė.
„Situaciją reikia labai aiškiai suvokti. Aš nesu žmogus, kuris gali žadėti kažkokius nepadaromus dalykus ir niekada to nedarysiu. <...> Neįgyvendinami pasiūlymai yra neįgyvendinami“, – pridūrė ji.
Ji teigė, kad derybose būna, kad viena pusė užsiima radikalią poziciją, kad paskui būtų priartėta prie konsensuso. Visgi I. Šimonytė tikino, kad profsąjungos reikalavimas nėra panašus į norą derėtis.
Ir dar gal kas nors žinote kurioje darbovietėje žmonės patys sau nusistato atlyginimus ir pasiskiria sau pensijoms privilegijas
