• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atsakydama į prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje išsakytą norą daugiau funkcijų švietime perleisti savivaldybėms, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad savivaldos noras priimti nuo Vyriausybės plano nukrypstančius švietimo sistemos sprendimus kertasi su poreikiu juos finansuoti iš centrinio biudžeto lėšų.

Atsakydama į prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje išsakytą norą daugiau funkcijų švietime perleisti savivaldybėms, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad savivaldos noras priimti nuo Vyriausybės plano nukrypstančius švietimo sistemos sprendimus kertasi su poreikiu juos finansuoti iš centrinio biudžeto lėšų.

REKLAMA

„Savivaldybės labai drąsiai nori atsakomybės priimti sprendimus, kurie nukrypsta nuo (mokyklų – ELTA) tinklo taisyklių, bet, kai yra klausimas, kas turėtų finansuoti tuos savivaldybių savarankiškus sprendimus, tada atrodo, (...) kad centrinė valdžia“, – žurnalistams antradienį Seime kalbėjo I. Šimonytė.

„Kartais yra sakoma, kad tie kriterijai dėl klasių yra nukabinti iš palubės, tai taip nėra. Nes tie skaičiai, kurie nustatyti dabar, jie yra apskaičiuoti įvertinant galimybes sukurti pilną krūvį ir pilną ugdymo programą – kokio maždaug dydžio turi būti klasės tam, kad tai galima būtų užtikrinti“, – akcentavo politikė.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, anot ministrės pirmininkės, kol kas nebaigta švietimo įstaigų tinklo optimizacija neleidžia užtikrinti tolygaus mokytojų darbo užmokesčio ir krūvių pasiskirstymo. Dėl to, pasak I. Šimonytės, ne visos mokyklos pajėgia moksleiviams pasiūlyti pilną švietimo programoje numatytą dalykų krūvį ir paruošti moksleivius visiems teoriškai siūlomiems egzaminams.

REKLAMA

„Mūsų tikslas yra, kad vaikai turėtų maksimaliai platų pasirinkimą ugdymo programos, kur jie realiai galėtų rinktis visus dalykus, nuo kurių vėliau priklauso jų pasirinkimai, ką daryti gyvenime. Tad viena vertus, aš labai simpatizuoju tai minčiai, kad savivaldybės turėtų daugiau kompetencijų, bet, kita vertus, aš labai gerai žinau, kad kol funkciją finansuoja centrinė Vyriausybė, tol tie pasirinkimai taip gerai neveikia, kaip galėtų, jeigu abi atsakomybės būtų tame pačiame lygmenyje“, – pabrėžė I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA

ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą.

Tai buvo penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipėsi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.

Šįmet savo kalboje prezidentas daugiausiai dėmesio skyrė ekonominės ir socialinės politikos klausimams. G. Nausėda pabrėžė – „negalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“. Prezidentas teigė, jog kalbant apie pokyčius pensijų sistemoje jam teko „ne kartą ginti valdančiąją daugumą nuo jos pačios sprendimų“ bei apgailestavo, jog dešiniųjų Vyriausybė palaidojo mokesčių reformą. Jis taip ragino neignoruoti ir Lietuvos regionų – anot jo, atskirtiems mažinimas yra susijęs su savivaldybių savarankiškumo laisve. Politikas tikino, jog regionuose gyvenantys piliečiai negali būti nurašyti „kaip niekam nereikalingas balastas“, o bendravimas su gyventojais neturėtų tapti „proginiu kalėdojimu“. Tuo metu kalbėdamas apie padėtį švietimo srityje, G. Nausėda pažymėjo – situacija kelia nerimą, todėl negerai, jog valdantieji Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) paliko be nuolatinio vadovo.

Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų