Seimas ketvirtadienį balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.
Šimonytė: ne numerologijoje esmė
Premjerė I. Šimonytė sako, kad prioritetas didinant krašto apsaugos finansavimą buvo skiriamas tiems dalykams, kuriuos galima greitai įvykdyti. Premjerė teigia neabejojanti, kad institucijos su pokyčiais susitvarkys.
Girdėti diskusijų dėl dar didesnio lėšų gynybai didinimo. Svarstyta, ar nereikėtų jų didinti iki 3 proc. BVP. Premjerė sako, kad „ne numerologijoje esmė“.
„Esmė yra, kaip pasirengti savo gynybai ir tenkinti sutartą standartą. Tai svarsto valstybės gynimo taryba, tikria negaliu daugžodžiauti ir komentuoti. Manau, kad prioritetai žinomi, reikia įvertinti gamybos pajėgumus, <…>, reikia bendradarbiauti ir derinti veiksmus su partneriais, tarkime, su Baltijos valstybėmis.
Gynybos laukas, mūsų problematika yra panaši. Procesai vyksta, o kiek procentų galiausiai reikia, ar 2,9, ar 3,2 proc. – tai, turbūt, yra išvestinis klausimas“, – sako I. Šimonytė.
Seimas balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. BVP
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.
Seimo posėdžio darbotvarkėje numatytas antrasis 2022 metų biudžeto pataisos svarstymas ir balsavimas dėl priėmimo.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje šis sprendimas parlamente ketvirtadienį bus priimtas be kliūčių.
Vyriausybė siūlo keisti straipsnį dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52 proc. BVP skyrimą. Dabartiniame biudžete šis dydis yra 2,05 proc. BVP.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, 2022 metų biudžeto pakeitimas šiemet leistų 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Šias lėšas Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Vyriausybė prieš porą savaičių jau yra priėmusi sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Pasak Finansų ministerijos, pakeitus šių metų biudžetą bus sudaryta galimybė krašto gynybai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija už papildomus asignavimus ketina paankstinti jau suplanuotus įsigijimus: įsigyti salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.
KAM duomenimis, 44,4 mln. eurų būtų skiriami įrengti karines stovyklas, 2,4 tūkst. karių ir įrangai, 158 mln. eurų – ginkluotei ir karinei technikai, 66 mln. eurų – šaudmenims, 10,7 mln. eurų – kibernetinio saugumo stiprinimui, 21 mln. eurų – šarvinėms liemenėms, ryšių įrangai bei medicininėms priemonėms.
Asignavimus gynybai Lietuva didina Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą. Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.
