• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugiau nei 20 metų dviračių treku važinėjanti profesionali Lietuvos sportininkė Simona Krupeckaitė tikina, kad dar ir šiandien prieš kiekvienas varžybas patiria tą patį didžiulį norą važiuoti ir pilnas laimės akis lyg tada, kai lipo ant dviračio pirmąjį kartą, rašo Cycling.lt.

Daugiau nei 20 metų dviračių treku važinėjanti profesionali Lietuvos sportininkė Simona Krupeckaitė tikina, kad dar ir šiandien prieš kiekvienas varžybas patiria tą patį didžiulį norą važiuoti ir pilnas laimės akis lyg tada, kai lipo ant dviračio pirmąjį kartą, rašo Cycling.lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Olimpinėms žaidynėms besiruošianti sportininkė sutiko pasidalinti įžvalgomis apie skirtingus pasaulio trekus bei netrukus Panevėžio Cido arenoje vyksiantį 24 valandų nenutrūkstamą važiavimą treku, kuriame kviečiami dalyvauti visi entuziastai, gebantys išlaikyti pusiausvyrą ant dviračio.

REKLAMA

„Profesionaliai treku važinėju nuo 12 metų, per tiek laiko spėjau varžytis įvairiausiose pasaulio treko trasose – nuo Vokietijos ir Lenkijos iki Kolumbijos, Kinijos ar Australijos. Nėra dviejų vienodų trekų, jie visi skiriasi savo geometriniais kampais, medžiagomis, iš kurių yra nutiesti. Vieni mediniai, kiti betoniniai, treti įrengti lauke, kur nuolat esi veikiamas oro sąlygų. Skiriasi ir trasų ilgis. Standartu laikomi 400 arba 333 metrų ilgio trekas. Pasaulio čempionatai ir Olimpinės žaidinės vykdomos 250 m treke, būtent toks yra ir mūsiškis Cido arenos trekas“, – sako pasaulio treko dviračių čempionė S. Krupeckaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot ekspertės, varžybose svarbiausia ne pats trekas, bet sąlygos, kurios leidžia komfortiškai jaustis važiuojant treku. „Atviruose trekuose net ir sportininkams gali sutrukdyti lietus ar kaitra, o uždaruose – prasta ventiliacijos sistema. Dėl šios priežasties nemėgstu varžybų Pekino treke – pastate mažai oro, po įtempto fizinio krūvio sunku atsigauti. Užtat komplimentų niekada negailiu Kolumbijos trekui. Niekur kitur nesulaukiame tokio palaikymo kaip ten. Čia per varžybas nusidriekia kelių kilometrų sirgalių eilės“, – pasakoja Simona.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Niekada nevažiavusiems treko dviračiu, sportininkė pataria pirmiausiai išklausyti teorinį kursą. „Treko dviratis neturi stabdžių ir tik vieną, kietaeigę pavarą. Vos sustoji minti, galinis ratas nustoja suktis ir tu griūni žemyn. Kuo greičiau važiavai, tuo toliau skrieji. Tai dažna pradedančiųjų klaida. Važiuoti pačia trasa nėra sunku, tačiau pirmuosius kartus gali stabdyti baimės jausmas. Išklausius visas taisykles, problemų neturėtų kilti“, – tikina garsi sportininkė.

REKLAMA

Planuojančius dalyvauti Cido arenos inicijuotame renginyje – 24 valandos nepertrūkstamo važiavimo treku – S. Krupeckaitė skuba nuraminti, jiems treko dviračio minti neteks. „Visi renginio entuziastai gali atvykti su savo dviračiu arba jį jiems įteiks arenos darbuotojai. Svarbu tik užsiregistruoti iš anksto ir pasirinkti tinkamiausią laiko intervalą bei trasos ilgį“, – sako Simona Krupeckaitė.

Važiavimo treku rekordo siekimas Cido arenoje vyks rugsėjo 5 dieną, šeštadienį, Panevėžio miestui minint 512-tąsias įkūrimo metines. Renginio pradžia 12 valandą, pabaiga – kitos dienos 12 valandą. Rekordo siekime kviečiami registruotis tiek suaugusieji, tiek ir vaikai. Dalyviams bus suteikta galimybė rinktis vieną iš trijų ilgio trasų – vieno, dviejų ar trijų kilometrų, kas atitinka 4, 8 arba 12 treko ratų. 5-10 metų vaikai prie rekordo galės prisidėti mindami 250 arba 500 m atkarpas, t.y. 1 – 2 ratus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų