(nuotr. Gabriela Vaitechovič )
Ne paslaptis, jog automobilių modifikacijomis užbūrė širdies draugas Gytis. Jis ir padėjo jas atlikti?
Simona – Tikrai taip, ir už tai aš esu be galo jam dėkinga. Žinoma, dažnai dėl to tekdavo ir pasipykti, nes noriu kiek įmanoma daugiau atlikti pati, kad suprasčiau, kaip kas vyksta. Taip pat man tai atrodo labai geras laiko praleidimas dviese, galbūt net ir santykių stiprinimas, o būdavo taip, kad Gytis man neleisdavo, nes, anot jo, „Taip mes užtruksime dvigubai ilgiau“.
Kokios ir kodėl būtent tokios modifikacijos atliktos Tavo automobilyje? Kas dar laukia ateityje? Negaila finansų?
Simona – Šiuo metu tikrai dar nėra atlikta daug darbų, tai tik:
- Persiūtas salonas, sudėtos ,,E46” elektrinės/ pripučiamos ,,Sportsitze” sėdynės;
- ,,BBS Pininfarina” R17 ratlankiai;
- Reguliuojamo aukščio amortizatoriai;
- ,,Commune DIY” pavarų svirtis;
- ,,Nardi Torino” medinis vairas;
- ,,Mtech” galinis bamperis;
- ,,AC Schnitzer” priekinis bamperis
- Variklis – M43B19, 1,9 litro.
Pamenu, didžiausia mano svajonė buvo turėti ,,AC Schnitzer” priekinį bamperį. Man taip buvo atsibodę visi tie ,,Mtech” priekiniai bamperiai, kad nekilo rankos tokio pirkti ir būti dar vienai iš daugelio. Ilgai teko važinėti su originaliu ,,kregždės” bamperiu, daug teko išklausyti žmonių nuomonių, kad ,,AC Schnitzer” ne vienas ieško metus, dvejus ir vis neranda, ir tai, kad ir man nepasiseks. Bet po maždaug pusmečio ieškojimo, apie 2val. nakties, pati jau nesuprasdama ką darau, ,,eBay” radau savo išsvajotąjį! Iš karto bandžiau susisiekti su Gyčiu ir pasidžiaugti, jog pagaliau radau ir reikia skubiai pirkti, kol jo neįsigijo kažkas kitas, bet, deja, jis jau miegojo. Spirgėdama nekantrumu turėjau laukti ryto ir Gyčio pritariančios žinutės. Ši mano patirtis skatina siekti savo svajonių ir niekada neklausyti, ką kalba kiti, nes tikėjimas ir užsispyrimas veda tikslo link! Grįžtant prie modifikacijų, jų tikrai dar daug laukia. Pavyzdžiui, man jau labai yra atsibodę turimi ratlankiai, taip pat matau trūkumų eksterjere. Ir nors finansų tam tikrai neturiu daug, bet didelė svajonė turėti savitą, pasididžiavimo bei grožėjimosi vertą automobilį stumia mane į priekį kiaulėje taupyklėje kaupti svajonės realizavimui skirtus pinigėlius. O juk svajonėms niekada nieko negaila.
(nuotr. Kudos.lt)
Ką pati sugebi atlikti savo automobiliui užsidegus raudonai lemputei, ar pritrūkus langų skysčio?
Simona – ,,Kregždutę” turiu dvejus metus, per tiek dar nebuvo užsidegusi jokia kritinė lemputė, tačiau žinau, kaip patikrinti ir papildyti aušinimo skystį, patikrinti tepalo lygį, ar langų skystį .
Ką manai, žemagrindis automobilis - tik ypatingoms progoms, ar tinkamas naudoti kiekvieną dieną? Yra pasitaikiusių nepatogių situacijų, kada pasigailėjai sužeminusi pakabą?
Simona – Man asmeniškai toks automobilis kasdieniam važinėjimui netrukdo, ypač, kai savo miesto kelius žinau beveik atmintinai. Tačiau ne kartą yra tekę pasigailėti išvykus į tolimesnę kelionę nepažįstamame mieste. Taip pat ne kartą dantis sukandus teko kentėti nepakančių vairuotojų garsinius signalus, ir per veidrodėlį matyti piktai judančias lūpas. Dauguma vairuotojų, ko gero, nesupranta, kodėl dailus ,,kompaktas” daugelį miegančiųjų policininkų prarieda skersai ir dar pirma pavara. Tokie vairuotojai, ko gero, mąsto, jog visos šios sumaišties priežastis – jog prie vairo sėdi moteris!
Kokiuose renginiuose dalyvauji su savo išpuoselėtu automobiliu? Ką Tau reiškia juose dalyvauti? Gytis nepavydi vaikinų dėmesio?
Simona – Renginių tikrai neatsirinkinėju. Stengiuosi važiuoti į tuos, į kuriuos yra galimybė finansų ir laiko atžvilgiu. Didžiausią įspūdį palikęs renginys šiais metais - „Central City Lights Up: Wangan Friday ‘13“. Būti atrinktai į renginį man reiškia tikrai labai gerą įvertinimą to, ką darau. Kalbant apie vaikinus, kol dėmesys yra proto ribose, tol pavydui durys užtrenktos.
(nuotr. Deividas Liepa)
Kokių reakcijų gatvėje sulaukia Tavo automobilis?
Simona – Yra įvairių reakcijų. Vienus, kaip ir sakiau, nervina mano lėtas važiavimas, kai vis kur nors reikia stabtelėti ar ką apvažiuoti. Kiti parodo liuksą ar palydi pavydžiais žvilgsniais. Iš pat pradžių, kai pradėjau šiek tiek keisti savo ,,kompaktėlį”, pasakiau, kad turiu pakeisti nuomonę, jog ,,kompaktas” yra baisus automobilis. Ir aš labai džiaugiuosi, kad jau ne iš vieno žmogaus girdėjau tokius žodžius: ,,Šiaip ,,kompaktai” man nepatinka, na, bet šitas - kažkas wow“. Tai yra didelis pasiekimas, kuris kelia plačią šypseną.
Kaip atrodo Tavo su automobiliais susiję vakarai (žinome, jog garaže) bei savaitgaliai?
Simona – Labai gaila, bet šis mano sezonas buvo užimtas mokslais ir darbais, todėl neteko daug laiko praleisti garaže. Laisvesniais vakarais tiesiog mėgdavau išvažiuoti į miestą pasivažinėti. Na, o savaitgaliais, kai neužgriūdavo darbai, vykdavau į automanus suburiančius renginius.
Ar dažnai važiuoji į plovyklą?
Simona – Viskas priklauso nuo oro. Stengiuosi nuplauti vienąkart per savaitę, bet kartais tenka ir dažniau. Jeigu pranašaujamas ateinančią dieną lietus, ir nenuplaunu savo ,,kregždutės”, su apsinešusiu galu nejaučiu malonumo važinėti.
Kaip jautiesi papildydama Lietuvos automanių gretas ir kam tari ačiū, jog visgi joms priklausai?
Simona – Jaučiuosi tikrai labai labai gerai! Be viso to dabar jau neįsivaizduoju savo gyvenimo! O didelį ačiū, kaip ir sakiau, tariu su visa šia virtuve supažindinusiam širdies draugui Gytukui.
Ko palinkėtum merginoms, kurios slapta svajoja vairuoti išskirtinį automobilį, bet neišdrįsta?
Simona – Manau, yra svarbi priežastis, kodėl yra nedrąsu tai daryti. Jeigu baisu likti nesuprastai, nes nėra tuo užsiimančiu draugų, galiu padrąsindama pasakyti, jog supras tie žmonės, kurie tuo domisi ir tuo gyvena. Savanoriškai padės ir kaip sakoma ,,už ačiū”. Svarbiausia norėti, užsispirti ir būti mandagiai, kai yra pasiūloma pagalba. Iš patirties sakau, jog studijų metais aistra automobiliams išmokė pasakyti ne džinsams ir rinktis pilną baką benzino. Skatinu tikėti savo svajonėmis, turėti aiškų tikslą ir jo siekti visais įmanomais būdais.
(nuotr. Gabriela Vaitechovič )
Na, ir paskutinis, labai svarbus klausimas, ar visgi su Gyčiu išėjote į tikrą (ne garaže) pasimatymą?
Simona – Kiek kartų skaičiau šį klausimą, tiek jis man kėlė juoką. Dar ne, bet aš vis dar laukiu, Gytuk. . . Kad ir kaip ten bebūtų, labai džiaugiuosi mudviejų leidžiamu laiku ir tariu didelį AČIŪ Gyčiui pirmiausia, jog supažindino mane su automobilių kultūra, padeda visais klausimais ir kad leidžia man savo svajonių ,,kompaktėlį” kurti taip, kaip aš noriu.
Kadangi interviu vyko iki įvykio, ačiū Simonai už nuoširdžius atsakymus bei pasidalintus šiltus prisiminimus. Na, o pabaigai automanės žodis apie ateities planus, bet jau šįkart nesusijusius su raudonąja ,,kregždute”...
P.S.
Simona – Nors ir praėjo kelios savaitės po įvykio, aš vis dar negaliu atsigauti. Dažnai prisimenu visas avarijos detales: matau vaizdus, kaip, kas tą dieną įvyko, dažnai pamąstau, kodėl būtent man taip turėjo nutikti. Ir, ko gero, skaudžiausia prisiminti tą dieną, kai įvyko avarija, žmonių sakytus žodžius „Neverk, gi čia tik automobilis!“. Taip, tik automobilis, ir, ačiū Dievui, aš pati sveika, bet ... Kai įdedi šitiek meilės, kai tiek laiko tam skiri, kai turi daug svajonių, kurių nebegalėsi realizuoti su automobiliu, kuris iki kiekvienos smulkmenos buvo pažįstamas ir mylimas, tai yra labai sunku susitaikyti su viskuo, kas nutiko. Ne viena ašara išriedėjo, galbūt dar ne viena išriedės. Tai buvo automobilis, kurį, maniau, turėsiu iki gyvenimo galo... Deja, bet gyvenimas mėgsta „pažaisti“ su mumis. Svarbiausia, kad mano rankos nenusviro! Esu nuliūdinta, bet kartu ir paskatinta ir toliau nenuleisti rankų ir ... Nekantriai laukite mano kito projekto!
GALERIJA
Nuotraukų autoriai: Deividas Liepa, „Kudos.lt“, „N Fotografuoja“, Butomis Media, Gabriela Vaitechovič, Sul.lt.
