„Optimizmo į Lietuvos ekonomikos bures įpučia ir augimui palankus ECB Valdančiosios tarybos sprendimas dėl palūkanų. Jis neabejotinai turės įtakos tiek euro zonos, tiek Lietuvos ekonomikai“, – antradienį spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Šimkus.
„Šiemet jau antras palūkanų normų sumažinimas rodo stiprėjantį įsitikinimą, kad infliacija yra pažabota ir nuosekliai artėja prie siekiamo tikslo. Pastarųjų mėnesių duomenys patvirtinta mažėjančios infliacijos trajektoriją, prognozuojama, kad jau kitų metų antroje pusėje, euro zonoje, ji grįš į 2 proc. tikslinį lygį“, – pažymėjo jis.
Vis tik G. Šimkus tikino, kad jeigu būtų svarstoma apie palūkanų mažinimą šiemet dar porą kartų, tuomet reikėtų kalbėti apie „tam tikrą forsavimą“ pinigų švelninimo politikoje.
„Jau esu išsakęs nuomonę, kad mažinimas spalio mėnesį, jeigu dar būtų gruodžio mėnesį... Kalbėtume apie tam tikrą forsavimą pinigų politikos švelninime, klausimas, ar tam yra poreikis. Tai ką mes matome, euro zonos ekonomika vystosi gana ilgą laiką pagal tą scenarijų, kuris mažai kinta“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
„Tai, ką nori išsaugoti pinigų politikos formuotojai – turėti laisvumą, pasirinkimą, neįsipareigoti vienam ar kitam sprendimui tam, kad atėjus situacijai, pagal duomenis būtų galima spręsti ir priimti reikalingiausią sprendimą“, – teigė jis.
ECB Valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų už naudojimąsi indėlių galimybės normą iki 3,5 proc. Tai pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos bus sumažintos atitinkamai iki 3,65 ir 3,9 proc. Pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 18 d.
Toks sprendimas, kaip praneša ECB, yra paremtas naujausiais infliacijos duomenimis, kurie atitinka birželio projekcijas. Šiuo metu bankas prognozuoja, kad metinės infliacijos vidurkis šiais metais euro zonoje sieks 2,5 proc., 2025 – 2,2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc.
