Vartininkas – Vitalijus Myrnas („Utenis“)
Pretendentas į turo rinktinę Giedrius Kvedaras įvartį praleido, tuo tarpu „Utenis“ pirmą kartą šiame sezone išlaikė „sausus“ vartus. Prie to neabejotinai prisidėjo ir vartininkas. Visų rungtynių metu Utenos komandos vartų sargas suklydo vos kartą, kai pirmajame kėlinyje po kampinio nesugriebė kamuolio ir aikštės šeimininkus išgelbėjo tik netaiklus to nesitikėjusio kauniečio Martynas Zaleckio bandymas. Visais kitais momentais V.Myrnas savo solidžiu žaidimu suabejoti neleido, atlikdamas ir keletą puikių komandą išgelbėjusių šuolių. Ypač įspūdingas buvo skrydis, niekais pavertęs Eversono Vazo šūvį. Rinktinėje - trečią kartą.
Gynėjas – Valentinas Borovskis („Lietava“)
Po rungtynių „Trakų“ vyr. treneris Valdas Urbonas sakė, kad komandai buvo kelta užduotis iš žaidimo išjungti svarbiausius „Lietavos“ žaidėjus. V.Borovskis buvo vienas iš jų, tačiau būtent šis gynėjas dvikovos pradžioje iniciavo dvi idealias jonaviškių progas. Į naudingų darbų sąrašą taip pat turėtų būti įrašytas kone ant vartų linijos sustabdytas kamuolys antrajame kėlinyje ir patikima porą paskutinių turų gerą formą demonstravusio A.Gurenkos priežiūra bei blokuotas smūgis galva.
Gynėjas – Lukas Artimavičius („Utenis“)
„Utenio“ gynyba pastaruoju metu susilaukia tik gerų žodžių. Praėjusio turo rinktinėje debiutavęs L.Artimavičius išlaiko savo pozicijas antrą turą paeiliui ir ne veltui – aukštaičiai nepraleido, o aukštaūgis gynėjas darbavosi ne tik prie savo vartų, tačiau ir prisidėjo prie puolamųjų komandos veiksmų, atlikdamas rezultatyvų perdavimą, po kurio buvo įmuštas pergalingas įvartis.
Gynėjas – Deividas Česnauskis („Trakai“)
Mačo pradžioje blokavęs nepaprastai pavojingą Tomo Salamanavičiaus smūgį į tuščius vartus, D.Česnauskis išgelbėjo komandą nuo didžiulių nemalonumų, o vėliau savo krašte tiesiog karaliavo, nuolat jungdamasis į puolimą ir neleisdamas savo tiesioginiam varžovui dešiniame krašte pagalvoti apie aktyvesnius veiksmus prie riterių vartų. Ne ką geriau sekėsi ir T.Salamanavičių pakeitusiam Savio Nsereko. Debiutas turo rinktinėje.
Gynėjas – Kazimieras Gnedojus („Atlantas“)
Turbūt ne daug kas tikėjosi, kad iki tol geriausias čempionate puolimas bus toks bedantis – pirmą smūgį į vartų stačiakampį „Žalgiris“ atliko tik antrojo kėlinio viduryje. „Atlanto“ kapitonas vėl buvo visų įvykių sūkuryje. Užtikrintas gynyboje prie savo vartų ir rezultatyvus svečių baudos aikštelėje. Ant šio puikaus torto pritrūko tik vyšnaitės – nepraleisto įvarčio, kurį žalgiriečiai pelnė tik 7-ą pridėto laiko minutę, kai jau viskas rungtynėse buvo aišku. Į simbolinę rinktinę išrinktas antrą kartą.
Saugas – Maksimas Maksimovas („Atlantas“)
Dar vienas futbolininkas, išsaugojęs vietą rinktinėje antrą savaitę iš eilės. Ir kitaip būti tiesiog negali. Nuskriaudęs „Kauno Žalgirį“, M.Maksimovas sužeidė ir čempioną, pelnydamas puikų įvartį kampinio metu. Prie pavojingų epizodų būtina prirašyti jo smūgį pirmajame kėlinyje, kai kamuolį nuo vartų linijos atmušė Linas Klimavičius. Po pertraukos padirbėti teko ir vilniečių vartininkui, sugebėjusiam atremti klaipėdiečio bandymą įmušti. Nekyla jokių abejonių, kad „Atlanto“ legionierius iš Rusijos šiuo metu žaidžia bene geriausią sav karjeros Lietuvoje futbolą.
Saugas – Karolis Gvildys („Kauno Žalgiris“)
„Kauno Žalgirio“ futbolininkai turo rinktinėse kol kas yra reti svečiai. K.Gvildys tapo vos antruoju tokiu žalgiriečiu. Juodas darbas aikštės šeimininkų vidurio linijoje, ženkliai prisidedant prie to, kad vienas pavojingiausių lygoje saugų trejetas per pirmą mačo pusę iš esmės nieko nesukurtų, bei pelnytas įvartis, atgaivinęs Kauno komandos viltis bei tikėjimą savo jėgomis, buvo tai, ko „Kauno Žalgiriui“ reikėjo nutraukiant nesėkmingų rungtynių ruožą, o saugui – patekti į simbolinę turo rinktinę.
Saugas – Jevgenijus Zasavickis („Trakai“)
Vienas iš svarbiausių „Trakų“ futbolininkų rungtynėse. Virš gynėjų įsikūrusiam J.Zasavickiui teko dvi užduotys: pirmoji – pradėti savo komandos atakas prieš link savo vartų atsitraukusius varžovus, antroji – padaryti viską, kad svarbiausias „Lietavos“ ginklas, greitos atakos, būtų nekenksmingos. Tai buvo atliekama be priekaištų. Aikštės šeimininkų greiti išpuoliai buvo ypatingai reti, o į puolimą nuskubėjusius krašto gynėjus ne kartą pasaugojęs moldavas buvo labai atsargus ir, poreikiui esant, negailestingas. Atraminis riterių saugas užsidirbo geltoną kortelę be ceremonijų nugriaudamas pavojingai bepabėgantį V.Borovskį, o atsakomojoje atakoje tolimu perdavimu į laisvą kraštą pradėjo tą „Trakų“ žygį, po kurio riteriai įmušė.
Iš peržiūros Ispanijoje grįžusio jaunojo futbolininko „Uteniui“ labai trūko ankstesniuose mačuose. Be šio žaidėjo labai mažai opcijų puolime turėjusiam ir dažnai be nominalaus puolėjo rungtyniavusiam Aukštaitijos klubui prie varžovų vartų ką nors sukurti sekėsi labai sunkiai. E.Jankauskas kėlė nemalonumus varžovų gynybai ir grąžino tikėjimą, kad uteniškiai gali mušti įvarčius, taikliu smūgiu padovanodamas savo komandai pergalę. Rinktinėje – antrą kartą.
Saugas – Olegas Dmitrijevas („Atlantas“)
Antrasis „Atlanto“ vidurio linijos žaidėjas, šiuo metu demonstruojantis tokią formą, kad traumą išsigydžiusiam Mariui Papšiui gali tekti dar kurį laiką pailsėti ant atsarginių suolo. Uostamiesčio komanda įmušė dusyk standartinėse situacijose, o abu kartus kamuolius savo draugams siuntė O.Dmitrijevas. Dar po kelių šio futbolininko perdavimų žaidimo metu klaipėdiečiai sukūrė didelius gaisrus prie svečių vartų. Žinutė aiški – prieš savaitę turo rinktinėje debiutavęs rusas yra viena pagrindinių „Atlanto“ grėsmių kuriant atakas.
Puolėjas – Dmitrijus Rekišas („Trakai“)
Vos antrąsias rungtynes riterių gretos sužaidusiam naujajam komandos legionieriui prireikė vos 7-ių minučių padaryti tai, kas komandai nesisekė ilgiau nei valandą. Po keitimo aikštėje pasirodęs legionierius tapo svarbios „Trakų“ pergalės kalviu, išnaudojęs gautą progą ir įmušęs vienintelį rungtynių įvartį. Papildę sudėtį baltarusiu, Trakų ekipos treneriai įgavo papildomą opciją puolime, galinčią individualiai išspręsti rungtynių klausimus. Tą D.Rekišas tikrai moka daryti ir ne kartą darė praėjusiame sezone.
