Apie tai ketvirtadienį R. Šimašius kalbėjo savo „Facebook“ paskyroje surengtoje transliacijoje.
Jis vilniečiams pateikė kelis svarbiausius punktus, ką šioje situacijoje reikia žinoti. Mero vertinimu, „Kremliaus psichopatai“ siekia įbauginti Ukrainos žmones ir pasaulio gyventojus. Todėl meras skatina vilniečius koncentruotis į savo darbus ir juos atlikti kiek įmanoma kokybiškiau.
„Mano pirmas kvietimas jums, čia Vilniuje – mums nėra, ko bijoti. Ukrainos žmonės turi pagrindą jaustis tvirti ir stiprūs, juo labiau tokį pagrindą turime mes“, – sakė R. Šimašius.
Meras skatina solidarizuotis su Ukraina. Jo vertinimu, Lietuvai gali tekti stipriai padėti ukrainiečiams.
„Mano žinias Lvovo merui ir mums, vilniečiams – mes prieš kelias savaites jau susiskaičiavome, kiek ir kaip galime padėti“, – kalbėjo R. Šimašius.
Pasak jo, jei situacija ir toliau kais, reikės galvoti apie medicininę ir humanitarinę pagalbą ukrainiečiams.
„Skaičiuojame, kad apie tūkstantį žmonių galime priimti medicininei pagalbai, jei reikės. Tai yra mūsų pareiga. Į Vilnių gali tekti priimti šeimas, kurios neteko pastogės. Šiandien su Lvovo meru apie tai šnekėjau.
Oro erdvė uždaryta, Lvovas yra mūsų vartai per Lenkiją į Ukrainą. Natūralu, kad norime pagalbą suteikti oriai ir dalykiškai, ta pagalba turi būti tokia, kad mes patys nuvažiuojame pasiimame tas šeimas, kurios neteko pastogė“, – teigė R. Šimašius.
Mero žodžiais tariant, miestas ketina tokią pagalbą teikti oriai ir sistemiškai. R. Šimašius sako, kad šią atsakomybė savivaldybė prisiėmė „ant savo pečių“.
„Mūsų pajėgos šiandien tokios, kad butuose, atlaisvintuose vaikų namuose, turime vietų apie tūkstančiui žmonių, sporto salėse ir kitose vietose dar apie du tūkstančius vietų. Jei reikės, bus daugiau“, – sako R. Šimašius.
Meras kviečia įsitraukti visus gyventojus. Jei kas nors turi galimybę priimti gyventi žmonių ar nori prisidėti kitu būdu, galima kreiptis į savivaldybę [email protected].
Kviečia aukoti ir registruotis
Kauno savivaldybė ketvirtadienį pranešė, jog taip pat ruošia priemones, reikalingas karo pabėgėliams.
„Kaunas ruošia visas galimas patalpas, kad užtikrintų saugią pastogę, maitinimą ir kitus poreikius bėgantiems nuo karo. Vis daugiau kauniečių ir verslo organizacijų siūlo savo pagalbą bei paramą. Siekdami visa tai sukoordinuoti, prašome visų registruotis”, – pranešė savivaldybė.
„Norintieji priimti į savo namus ar dalintis kitokiu būstu laikinam atvykstančių ukrainiečių apgyvendinimui, suteikti paramą piniginėmis lėšomis ar prisidėti kitokiais ištekliais, kviečiami pranešti apie tai el. paštu [email protected]“, – skelbia savivaldybė.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kviečia pagalbą norinčius teikti miestiečius registruotis.
„Kreipiuosi ir į visus klaipėdiečius, kurie turėtumėme galimybę teikti pagalbą apgyvendinimu, lėšomis daryti tai ir komunikuoti apie tai per paramos Ukrainai organizaciją „Blue/Yellow“. Šiandien pat išsiųsime laiškus mūsų miestams partneriams Kaliningrade, Čerepovece, Mogiliove, išsakydami savo raginimą nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą“, – skelbė V. Grubliauskas.
Anot mero, pasaulis iki ir po 2022-ųjų vasario 24-osios jau nebebus toks pat, nes ankstų šios dienos rytą pradėta įžūli ir beprecedentė Rusijos ataka prieš Ukrainą keičia jį radikaliai.
Didžiuosiuose šalies miestuose ketvirtadienio vakarą, 18 val. vyks solidarumo su Ukrainos tauta palaikymo akcija.
Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje.
Anksčiau šią savaitę jis pripažino Maskvos remiamų separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.
Putinas paskelbė „karinę operaciją“ Ukrainoje
Portalas tv3.lt primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
„Priėmiau sprendimą dėl specialios karinės operacijos“, – sakoma netikėtame jo pareiškime per televiziją, paskelbtame kelios minutės prieš 6 val. ryto (5 val. Lietuvos laiku).
Rusijos lyderis pasmerkė tai, ką pavadino Ukrainos surežisuotu genocidu šalies rytuose ir NATO agresyvia politika Rusijos atžvilgiu.
„Todėl sieksime Ukrainos demilitarizacijos ir denacifikacijos“, – pareiškė V. Putinas ir pažadėjo patraukti „į teismą tuos, kas įvykdė daug kruvinų nusikaltimų prieš civilius, įskaitant Rusijos piliečius“.
V. Putinas taip pat kreipėsi į Ukrainos karius ir pareikalavo sudėti ginklus, o paskui patikino, jog „tie, kas įvykdys šį reikalavimą, galės netrukdomi palikti kovos veiksmų zoną ir grįžti pas šeimas“.
Ukrainos vyriausybė pradėjo dirbti karo padėties režimu
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ketvirtadienį paskelbė, kad šalies ministrų kabinetas ir kitos valdžios struktūros Kijeve dirba karo padėties režimu.
„Prezidentas paskelbė karo padėtį. Ministrų kabinetas ir kitos valdžios institucijos Kijeve dirba karo padėties režimu“, – savo „Telegram“ kanalu pranešė premjeras.
D. Šmyhalis taip pat pabrėžė, kad dabar svarbu išlikti ramiems.
Anksčiau ketvirtadienį ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl Rusijos pradėto puolimo paskelbė visoje Ukrainos teritorijoje karo padėtį.
NATO smerkia „beatodairišką ir neišprovokuotą“ Ukrainos puolimą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos pradėtą „beatodairišką ir neišprovokuotą“ Ukrainos puolimą ir įspėjo, kad dėl jo kyla pavojus „nesuskaičiuojamai daugybei“ gyvybių.
Ketvirtadienį NATO valstybių ambasadoriai rengia skubų susitikimą Rusijos puolimui aptarti. Po jo J. Stoltenbergas turėtų surengti spaudos konferenciją, informavo vienas Aljanso pareigūnas.
„Griežtai smerkiu Rusijos beatodairišką ir neišprovokuotą Ukrainos puolimą, keliantį pavojų nesuskaičiuojamos daugybės civilių gyvybėms“, – nurodė J. Stoltenbergas išplatintame pranešime.
„Nepaisant pakartotinių mūsų įspėjimų ir nenuilstamų pastangų pasitelkti diplomatiją, Rusija vėl pasirinko agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą valstybę kelią“, – sakė NATO vadovas.
„Tai didžiulis tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui. Raginu Rusiją nedelsiant nutraukti visus karinius veiksmus ir gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas pridūrė: „Šiuo siaubingu metu esame kartu su Ukrainos žmonėmis. NATO padarys viską, kad apsaugotų ir apgintų visas sąjungininkes.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį anksti ryte paskelbė, kad pradedama karinė operacija Ukrainoje. Pranešama apie artilerijos ugnį ir raketų smūgius įvairiose Ukrainos vietovėse.
Ukraina nepriklauso 30 narių turinčiam Vakarų kariniam aljansui. Rusijos lyderis niršta dėl Kijevo siekio prisijungti prie NATO.
V. Putinas pareikalavo iš NATO ir JAV garantijų, kad Ukraina niekada nebus priimta į Aljansą.
J. Stoltenbergas anksčiau sakė, kad NATO neplanuoja siųsti karių į Ukrainą, jei ši būtų užpulta Rusijos. Vašingtonas taip pat atmetė galimybę dislokuoti Ukrainoje amerikiečių pajėgas.
