„Tai, kad dalis politikų po mėnesio laiko sugalvoja tai, kad čia kažkokie iššūkiai yra, tai akivaizdu, kad iššūkių yra. Situacijoje yra pilna iššūkių ir jų negali nebūti, tai jeigu orientuojiesi į darbų padarymą, tai darai darbus, o jeigu orientuojasi į darbų nedarymą, tai randi priežasčių, kodėl nedaryti“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Šimašius.
„Mano supratimu, išeiti iš pandemijos reikia planingai, sistemingai ir saugiai. Galimybių pasas yra vienas iš tų metodų, kuris leidžia išeiti iš apribojimų greičiau, bet išeiti saugiu būdu, tai reiškia, kad mes turėtume dėlioti, kaip tą pasą įdiegti, o ne ieškoti argumentų, kaip neįdiegti“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį feisbuke rašė, kad jeigu Europos Sąjungos (ES) imuniteto pasas ims veikti jau birželį, nėra tikslo skubinti lietuvišką jo atitikmenį, o šias lėšas verčiau investuoti į pagalbą verslui.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė, kad sprendimą dėl galimybių paso Vyriausybė priims trečiadienį.
Galimybių pasas turėtų pradėti veikti prieš bendrą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau pristatė tokio paso idėją – jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.
