Migracijos departamentas skelbia, kad tik apie 3 proc. – 6,2 tūkst. – užsieniečių Lietuvoje dirba aukštos kvalifikacijos darbą.
„Tai reiškia, kad mūsų mokestinė sistema yra visiškai nepalanki aukštą pridėtinę vertę kuriantiems žmonėms“, – antradienį LRT radijui sakė R. Šimašius.
Jo teigimu, dėl tos pačios priežasties Lietuvos piliečiai išvyksta dirbti į užsienį: „Ir, tiesą sakant, turime bėdą didesnę: mūsų, Lietuvos piliečiai kai pradeda uždirbti labai daug, tai prasideda „Sodros“ lubos ir visi kiti dalykai ir jie pradeda išvažiuoti į kitas šalis (...) tam, kad galėtų mokėti mažiau mokesčių“.
R. Šimašius taip pat teigė, kad daug žemos kvalifikacijos užsieniečių į Lietuvą atvyksta, nes vietos gyventojai nenori dirbti mažai apmokamų darbų.
„Mes, kaip visuomenė, tampame turtingesni, o tai reiškia, kad vis mažiau mūsų piliečių nori dirbti mažai apmokamus darbus – o juos kažkas turi dirbti, kviečiami dirbti atvykėliai“, – kalbėjo R. Šimašius.
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, iš jų daugiau nei 145 tūkst. yra Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, per 16 tūkst. – Rusijos, po maždaug 4,1 tūkst. Kirgizijos bei Uzbekistano piliečių.
Beveik pusė visų Lietuvoje esančių užsieniečių atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Dažniausiai tai yra tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės sektorių darbuotojai.
