Sostinės meras R. Šimašius spontaniškai surengtoje spaudos konferencijoje emocingai kalbėjo, kad žlugdyti stadiono statybos projektą iš Vyriausybės pusės buvo bandoma ne pirmą kartą. Projektas galiausiai buvo nužudytas pasinaudojus be vadovo likusia Viešųjų pirkimų tarnyba, nors anksčiau ta pati tarnyba yra sakiusi, kad šis projektas – nėra viešųjų pirkimų objektas, todėl tai ne jų kompetencija. Tiesa, kaltinimus žlugdžius projektą premjeras pavadino apgailėtinais.
„Vakar [gavome laišką] ir tiesiog uždraudė daryti koncesijos sutartį viešųjų pirkimų tarnyba. <..> Šiandien akivaizdu, kad neturint kitų priemonių išsitrauktas šis mirtinas ginklas svarbiam projektui žlugdyti [viešųjų pirkimų tarnybos draudimas]“, – spaudos konferencijoje sakė meras.
Mero teigimu, stadiono projektui buvo pritarusi Finansų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra, Europos investicinis bankas. Prie projekto dirbo tarptautiniai architektai, kurie, kaip teigė meras, pasauliui nuneš ne pačią geriausią žinią apie investavimo Lietuvoje galimybes.
Meras taip pat aiškino, kad ne tik Vilniaus savivaldybės bėda, kad stadiono dar nėra, tai ir visos Lietuvos gėda. Jis taip pat patvirtino, kad nors labai stengėsi, bet santykiai su Vyriausybe šiuo metu nėra geri, šalies valdantieji ne pirmą kartą kiša koją sostinės valdžiai.
„Šiandien yra vinis po kurios negalima sakyti, kad šioje valdžioje kažkas bando bendradarbiauti. <..> Galimybės nagrinėjamos kreiptis į teismą, taip pat nagrinėjamos galimybės turėti ne visą kompleksą, o tik stadioną“, – kalbėjo meras. R. Šimašius įsitikinęs, kad dabartiniai valdantieji kovoja prieš ateitį, o tol, kol taip vyks, „nieko nebus“. Pasak sostinės mero, valstiečiai bando manipuliuoti artėjančiais rinkimais, žiūri tik savo interesų, bet privalėtų žvelgti plačiau, atsižvelgti į nacionalinius interesus.
„Buvo didelis noras, kad šis projektas neįvyktų. Vakar atsakymą gavome, tempta iki paskutinės dienos, norėta nužudyti šį projektą. <..> Žinoma, mes žadame kažką daryti, galvojame kreiptis į teismą, jei ne dėl paties projekto, tai dėl nuostolių atlyginimo. <..> Viešųjų pirkimų tarnyba tarnyba neturi normalaus vadovo, ten visi įsitempę ir lengviau pasiduoda įtakai“, – kalbėjo meras. Jis tikino, kad savivaldybė ir projektas patyrė darniai sustyguotą ataką iš Vyriausybės.
Tiesa, sostinės valdžia lengvai pasiduoti taip pat neketina, žadama konsultuotis su teisininkais, skaičiuoti, vertinti.
„Kitas dalykas, sėdame nuo ryt ir galvojame, kurias idėjas aktyvuoti dėl stadiono statybos. Akivaizdu, kad nebus projektas tokios apimties, kaip dabar. Mūsų galimybės koncesijos būdų statyti sumažėja. Dabar rimtą investuotoją bus sunku įtikinti, kad galima pasitikėti šia valstybe, Vyriausybe“, – kalbėjo R. Šimašius, patikinęs, kad bandys išgelbėti jei ne viso komplekso, tai bent stadiono „gyvybę“.
O ir dėl stadiono vietos, bei projekto dar nėra tiksliai aišku, tai ar jis galimai bus Šeškinėje, pasak mero, kalbėti dar anksti, tai, kaip jis galimai atrodys – taip pat.
Vilniaus savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis pridūrė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada yra klaiki. Esą ne jų kompetencijoje vertinti ar rizika prisiimta savivaldybės yra gera, tinkama, netinkama. Jis pridūrė, kad kvietimo į teismą ši įstaiga, kaip ir ŠMSM tikrai sulauks.
„Ieškinys bus ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnybai, sieksime prisiteisti už neišpildytus lūkesčius ir už melagingas išvadas. Buvo idėta daug valandų darbų, samdyta daug ekspertų. Nuostolis gali būti apie pusę milijono eurų“, – aiškino P. Poderskis.
Svajonės neišsipildė
Prieš pusę metų Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė komplekso su futbolo stadionu koncesijos sutarčiai. Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statyti turėjo konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis industries“, o jį valdyti - bendrovė „Kauno arena“.
Projektą turėjo kurti britų architektas Damonas Lavelle'is, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.
Naują statinį norėta pastatyti 2023 metais. Stadionas būtų talpinęs 15 tūkst. žmonių, tačiau savivaldybės miesto plėtros komitetas pavedė savivaldybės administracijai derėtis su koncesininku dėl papildomų 3 tūkst. vietų įrengimo stadione.
Visgi šiems planams, regis nebus lemta virsti kūnu, nes Vyriausybė, tikindama, kad pinigų iš ES nebėra, todėl tai nebėra koncesija, užtrenkė projekto duris.
Komplekse buvo numatytas ne tik stadionas
Buvo numatyta, kad 15 tūkst. vietų stadiono su hibridine danga ir kitais objektais statyba kainuos apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25 metus, finansuotojui – didžiausiam Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“ planuojama iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų.
Pagal buvusius planus, Vyriausybės dalis projekte turėjo siekti apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eur.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.
Šių metų vasarį taryba jau buvo pritarusi 79,9 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai, tuomet planuota atsiskaityti su statytojais per kelerius metus. Tačiau tuomet keblumų iškilo Vyriausybei nusprendus dėl užsitęsusių derybų nurėžti europinį finansavimą.
Be futbolo stadiono, komplekse dar būtų lengvosios atletikos stadionas, Sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987 metų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008 metais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.
