„Vilnius gali tapti vienu geriausių Europos miestų, esu tikras, kad turime išnaudoti šią galimybę. Miesto valdžia, visų pirma, turi būti protinga ir sąžininga, be lygesnių už lygius miestiečių ir pateptųjų“, – 2015 m., pristatydamas savo programą, rašė R. Šimašius.
Šildomės pigiau
„Gerai apmokamos darbo vietos, kokybiškos komunalinės paslaugos ir sąžiningos kainos yra būtini normalaus gyvenimo atributai“, – tvirtino R. Šimašius.
Politikas tvirtino, kad šilumos kainą įmanoma sumažinti apie 20 proc.
R. Šimašiaus kadencijos pradžioje baigėsi sostinės šilumos ūkio nuomos sutartis ir dabar vilniečiams šilumą tiekia nebe prancūzų valdoma „Vilniaus energija“, o savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“.
2015 m. ir 2016 m. už šildymą atsakinga vis dar buvo „Vilniaus energija“. Vidutinė šilumos kaina 2015 m. buvo 6,01 centai už kilovatvalandę, be PVM, 2016 m. – 5,28 centai.
2017 m. šilumos ūkį perėmė Vilniaus šilumos tinklai ir tais metais vilniečiai už šildymą vidutiniškai mokėjo 4,46 centus.
Šis šildymo sezonas kol kas nesibaigė, tačiau vidutiniškai sostinės gyventojai už šilumą moka 5,035 centus už kilovatvalandę be PVM.
2016 m. buvo pirmieji metai, kai visą šildymo sezoną R. Šimašius buvo sostinės galva. Lyginant 2016 m. ir 2017 m. vidutinę šilumos kainą, ji sumažėjo apie 24 proc. Tačiau nuo tada augo. 2018 m. šildymas vilniečiams pabrango vidutiniškai beveik puse cento. Šis šildymo sezonas dar nesibaigė, bet matyti, kad šiais metais už šildymą gyventojai mokės šiek tiek daugiau nei praėjusiais.
Atlyginimai augo visur
„Tam, kad gyvenimas būtų pilnavertis, vilniečiams reikia daugiau gerai apmokamų darbo vietų“, – prieš ketverius metus teigė R. Šimašius.
Vidutinis darbo užmokestis Vilniaus miesto savivaldybėje per pastaruosius trejus metus yra padidėjęs 29 proc., tačiau, kaip pažymi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, Lietuvoje vidutinis atlyginimas pakilo 27 proc.
„Iš esmės yra šiek tiek sparčiau negu šalies vidurkis. Tas skirtumas yra minimalus, be didesnės reikšmės“, – tv3.lt sakė ekonomistas.
T. Povilauskas teigė, savivaldybės įtaka vidutiniam darbo užmokesčiui nėra didelė, ypač kalbant apie sostinę. Didesnį vaidmenį atlyginimų pakilimui geras mero darbas gali turėti kai kuriose mažesnėse savivaldybėse, kur pasiseka pritraukti didesnį investuotoją.
SEB banko duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos, valdant R. Šimašiui, išaugo 15 proc. Kaune per šiuos metus investicijos išaugo 22 proc., tačiau T. Povilauskas pažymi, kad investicinė bazė Vilniuje yra kur kas didesnė.
„Jei Vilniuje tiesioginės investicijos yra beveik 10 mlrd. eurų, Kaune – 1,2 mlrd. eurų. Nuo mažesnės bazės nesunku augti į viršų“, – aiškino ekonomistas.
T. Povilausko nuomone, investicinė aplinka Vilniuje yra nebloga. Pašnekovas pastebi, kad Vilnius orientuojasi į paslaugų sektoriaus augimą, o per šiuos metus ši specializacija tik dar labiau stiprėjo.
„Ar tai būtų paslaugų centrai, ar įvairios užsienio įmonės, kurios perkelia savo tam tikras paslaugų funkcijas į Lietuvą, tai Vilnius tikrai žibėjo tame fone. Ypač „fintech“ (red. pastab. finansinių technologijų) pritraukimo klausimu“, – tikino SEB banko atstovas.
Pašnekovas pastebėjo, kad valdant R. Šimašiui augo nekilnojamojo turto sektorius mieste. 2017 ir 2018 metus jis įvardijo kaip biurų statybos bumo metus.
„Akivaizdu, kad kai biurai dygsta po 100 tūkst. kvadratinių metrų per metus, galima sakyti, kad gyvenimas verda. Viskas eina į augimo kryptį“, – sakė T. Povilauskas.
Ekonomistas pastebi, kad R. Šimašius valdė palankiais ekonomikos ciklo metais, taip pat jo valdymo metu sostinei buvo padidinta nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio skiriama dalis.
„Viena yra valdyti, kai tavo biudžetas auga sparčiai, gali daryti nemažai sprendimų, kurie gerina miesto infrastruktūrą“, – svarstė pašnekovas.
T. Povilauskas mano, kad kitam miesto merui, kas juo betaptų, gali būti sunkiau įgyvendinti savo pažadus.
„Klausimas, į kokią ekonomikos ciklo padėtį jis pateks. Greičiausiai pateks į šiek tiek turbulencijos duosiančią padėtį. Ekonomikos augimas Lietuvoje gali būti lėtesnis, tai tų pinigų gali būti mažiau“, – įžvalgomis dalijosi SEB banko ekonomistas.
Visi mažyliai galės eiti į darželį
Prieš ketverius metus viena pagrindinių miesto problemų buvo darželių užimtumas, daugybė vaikų negalėjo patekti į darželius. R. Šimašius žadėjo išspręsti šią problemą, o vienas iš sprendimo būdų – į privatų darželį norinčiam eiti vaikui skirti 100 eurų per mėnesį.
Vicemerė Edita Tamošiūnaitė portalui tv3.lt sakė, kad šiais metais laukti darželio liko tik tie vaikai, norintys pakeisti darželį ir tie, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra ne Vilniaus mieste. Po grupių formavimo buvo apie tūkstantis laisvų vietų, kurias tėvai galėjo rinktis.
R. Šimašius įgyvendino ir pažadą dėl 100 eurų vaikams, lankantiems privačius darželius.
„Siekiant užtikrinti visų mažųjų vilniečių ikimokyklinio ugdymo įstaigų prieinamumą ir toliau vykdomos plėtrą diegiančios priemonės – nuomojamos patalpos, pertvarkomos turimos patalpos, statomi moduliniai darželiai, planuojama naujų darželių statyba“, – pasakojo vicemerė.
Bando išardyti skruzdėlyną
Kitas R. Šimašiaus pažadas – infrastruktūros miegamuosiuose rajonuose gerinimas. Prie Ukmergės g. esantis Pašilaičių mikrorajonas, o tiksliau jame esantis Perkūnkiemio kvartalas, kartais miestiečių vadinamas „skruzdėlynu“ ar „miesto džiunglėmis“, dėl tankaus užstatymo, daugybės ten gyvenančių žmonių ir neišvystytos infrastruktūros.
Miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ne kartą išsakė kritiką šios miesto dalies planavimui. Tačiau, kiek anksčiau interviu portalui tv3.lt jis teigė, kad padėtis keičiasi, nes savivaldybės taryba nusprendė pradėti paėmimą teritorijų mokykloms ir želdynams.
M. Pakalnis kalbėjo apie sovietiniuose rajonuose pradėta teritorijų atnaujinimo programą, kur bendrijos gali kreiptis, susiformuoti sklypą ir gauti paramą įrengimui to, ką jie sutarė – ar želdynui, ar parkavimo aikštelėms.
„Tai šitoje vietoje savivaldybė skatina žmonių iniciatyvą“, – šiek tiek anksčiau tv3.lt sakė M. Pakalnis.
Architektas pažymėjo, kad ateityje, norint išvengti problemų, su kuriomis susiduria Perkūnkiemis ar sovietiniai rajonai, reikia užtikrinti adekvatų planavimą.
„Negalima leisti tokių statymo rodiklių, kurie buvo numatyti Perkūnkiemyje. Iš kitos pusės, turi būti numatomas reikiamas želdynų, socialinės infrastruktūros kiekis, kad plėtra tvari būtų. Savivaldybė negali užtikrinti plėtros visur“, – kalbėjo M. Pakalnis.
R. Šimašiaus valdymo metu rengiamame Vilniaus miesto bendrajame plane yra nurodyta, kad prioritetas yra kompaktiškai užstatytas miestas ir plėtra trimis kryptimis – Ukmergės plentas, Nemėžio kryptis ir link Lentvario.
Laivai neplaukioja
„Upė tiesiog laukia progos, kada galės virsti laisvalaikio, verslo ir transporto arterija. Daug metų vis kalbama apie būtinybę Neries pakrantę paversti patrauklia miestui ir jo svečiams, bet šie užmojai niekaip nevirsta realybe. Sutvarkysime Neries krantines, kad miestiečiai galėtų patogiai judėti nuo Valakampių iki Lazdynų. Nerį daug aktyviau nei iki šiol panaudosime vandens pramogoms, pavyzdžiui, greitaeigių katerių varžyboms. Esu tikras, kad greitai susitiksime prie Neries ir kartu dalyvausime meno projektuose arba piknike“, – prieš praėjusius rinkimus žadėjo R. Šimašius.
Krantinė rekonstruojama nuo 2015 metų, skirtingų etapų metu buvo arba bus atnaujinti pėsčiųjų, dviračių takai, nusileidimai, visiškai atsinaujins erdvė prie Baltojo tilto. Tačiau pažado, kad nuo Valakampių iki Lazdynų patogiai galima bus judėti sutvarkyta Neries krantine, įgyvendinti nepavyko. Aktyvi laivyba ar greitaeigių katerių varžybos, kurios buvo įrašytos R. Šimašiaus programoje prieš praėjusius rinkimus, Neryje taip pat nevyksta.
Portalas tv3.lt primena, kad savivaldybių tarybų rinkimai ir pirmasis tiesioginių merų rinkimų turas vyks kovo 3 d,, R. Šimašius juose sieks būti išrinktas antrai kadencijai.
