Augo automanų šeimynoje
Ne kiekvienas turi įgimtą susidomėjimą automobiliais. Tačiau tai yra normalu, nes tik retas jaunas žmogus žino kas jam iš tikrųjų patinka. Ne veltui sakoma, jog patys geriausi įkvėpėjai yra tėvai arba vyresnieji broliai. Simo susidomėjimas šiais nuostabiais išradimais atsirado dar vaikystėje. Kadangi aplink jį sukosi du žmonės, kurie turėjo silpnybę automobiliams, nereikėtų stebėtis, jog ta pačia liga užsikrėtė ir Simas.
Būdamas dar 14-os metų, jaunasis Simas nuo savo bendraamžių išskyrė tuo, jog domėjosi ne motoroleriais, o automobiliais. Jau tada Simas svajojo apie savo pirmąjį automobilį, kuriuo galės važinėti kur tik širdis geidžia. Tačiau jo svajonių automobiliui keliami reikalavimai buvo visiškai kitokie. Jam nebuvo labai svarbi automobilio markė, jam labiau rūpėjo automobilio stilius, o tiksliau - „Stance“ stilius.
Pirmasis automobilis - šešiolikos
Nors gauti vairuotojo pažymėjimą galima tik 18-os, tačiau daugelis automanų automobilius išmoksta vairuoti žymiai anksčiau. Kai nuo mažumės didžiąją dalį laisvalaikio praleidi garaže, nereikėtų stebėtis, jog į vairavimo mokyklą atėję automanai žino kur kas daugiau.
Simo vyresnysis brolis matydamas jaunuolio užsidegimą, 16-to gimtadienio progą jam padovanojo ne „Akropolio“ dovanų čekį, o ne pirmos jaunystės „Moskvich“ markės automobilį.
Į Simo namus parvežtas automobilis maždaug dvejus metus stovėjo nejudinamas. Per šį laikotarpį Simas svarstė ką su juo daryti, kaip jis turi atrodyti ir kokį kelią pasirinkti : restauruoti automobilį ir stengtis išlaikyti originalumą ar automobilį atrestauruoti ir jį subtiliai patobulinti. Kaip manote, kurį kelią pasirinko Simas? Žinoma, kad antrą.
Pirmasis automobilis, pirmasis bandymas konstruoti
Didžiulės patirties automobilių restauracijoje neturėjęs Simas nepabijojo susitepti rankų. Nepaisant įvairiausių abejonių ir rizikos, Simas pasiraitojo rankoves ir kibo į darbus.
Simas neslepia, jog restauruodamas šį „Moskvich“ susidūrė su sunkumais. Kadangi tai buvo pirmasis rimtas Simo projektas, problemų kildavo dėl elementariausių dalykų.
„Didžiausia bėda - žinių trūkumas. Pirmą kartą darant savomis rankomis, nuolatos yra baimė, jog galiu ką nors padaryti ne taip“, - pasakoja Simas.
„O kas, jeigu ne taip ką nors surinksiu, ne taip sutversiu?“, - priduria Simas.
Per mažiau nei vienerius metus, savomis rankomis Simas „išlaižė“ ir perdažė automobilio kėbulą dvejomis spalvomis, išvalytas variklio skyrius, restauruota važiuoklė, sumontuotos visiškai naujos pakabos detalės, persiūtas salonas. Tačiau tai tik pradžia.
Simo planuose - variklio kapitalinis remontas. Ne sezono metu Simas ruošiasi sugrįžti į garažą, iškelti variklį ir suteikti jam naują gyvybės pliūpsnį.