Jaunosios šilutiškės nuo šaligatvio nuvalo smėlio kauburį, po kuriuo atsiveria sustojusi akimirka iš praėjusio amžiaus pradžios Šilutės gyvenimo: kambarėlis, tai sekretas, o tokių miestelyje per dvidešimt. Kiekviename vaizduojama vis kita sustingusi istorija – kepyklėlė, traukinių stotis ar sviestmušės klientai.
Tokius namelius dar pernai rugsėjį pradėjo gaminti dailės mokytojas iš Šilutės Andrius. Tokių sekretų, sako mokytojas, nėra niekur Europoje. O mintis juos sukurti gimė gana netikėtai.
„Alus daro stebuklus. Jeigu galima taip pasakyti. Bet, jūs galit baudą gauti, tai, nealkoholinis alus", – juokdamasis pasakoja dailės mokytojas Andrius Sirtautas.
Daugumą sekretų pagamino Šilutės mokiniai. Tiesa, prie keleto darbavosi net visa šeima.
Dalį medžiagų istorijai įamžinti pirko patys kūrėjai, brangesnes finansavo įmonė „Šilutės baldai“. Tarkim, stiklą, po kuriuo kambarėliai įkurti.
„Visą laiką sprendėm, kaip reiktų izoliuoti, kaip reiktų padaryti, kaip reiktų uždėti stiklą kokį stiklą, kad užvažiavus, užlipus, sniegą valant niekas neatsitiktų", – pasakoja „Šilutės baldų“ direktorius Eimuntas Jankauskas.
Todėl dabar sustingusia istorija gali džiaugtis kiekvienas norintis. Pristatant sekretus visuomenei, prie dalies jų įsikūrė ir tikri svečiai iš praeities. Štai, obliuodamas karsto šoną, karstadirbys pasakoja apie savo amatą:
„Rankų darbas yra labai sunkus. Bet jis labai vertingas. Kai praeini visą, tai kiekviena drožlė yra mano prakaito drožlė."
Visas istorijas ir buitį, kuri įamžinta sekretuose, mokiniai surinko rausdamiesi po šūsnis senų fotografijų ar klausydami senolių pasakojimų. Mat visi sekretai įrengti šalia tų namų, kuriuose atspindima istorija ir vyko. Tačiau dabar čia gyvenantys amžininkai sako, kad tokius vaizdus atsimena tik iš vaikystės. Šilutę okupavę sovietai viską išplėšė. O ko nepajėgė patys, privertė už juos tai daryti vietinius.
Visi Šilutės šaligatviuose įrengti sekretai naktimis švies, o juos prižiūrės vietos savivaldybė.
