Drastiškai išaugusios šilumos kainos diktuoja gyventojams norą keisti būstų šildymo būdą ir nebesinaudoti brangia šilumą tiekiančios UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma“ paslauga.
Tačiau toks noras turi ir kitą medalio pusę – gausėja nešildomų arba menkai šildomų būstų, už kurių prastai izoliuotų sienų gyvenantys kitų butų šeimininkai kenčia dėl šilumos nuostolių. Iš centralizuotai tiekiamos sistemos pasitraukus daliai gyventojų, likusieji neretai vargsta dėl padidėjusių išlaidų, apmokėdami bendras viso daugiabučio namo šilumos ūkio aptarnavimo išlaidas.
Ateinantį ketvirtadienį Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstoma, ar leisti centralizuotai tiekiamos šilumos atsisakyti Vilniaus g. 91 A – 10 ir Kęstučio g. 2 – 1 butų šeimininkams.
Dėl to praėjusią savaitę rimtai diskutavo Ekonomikos ir verslo plėtros komiteto nariai. Posėdyje dalyvavo 7 (iš 8) tarybos nariai. Iš anksto pranešęs priežastis neatvyko Viktoras Rinkevičius.
Ar neprasidės „grandininė reakcija"?
„Nesu išimčių šalininkas, nes jos (išimtys – red.) yra tik „vargo vaikai„. Tačiau esu pasirengęs diskutuoti ir priimti argumentus“, – posėdį pradėjo komiteto pirmininkas Kęstutis Slavinskas.
Į posėdį atvyko įmonės „Biržų šiluma„ direktorius Remigijus Jakubauskas ir buvęs rajono tarybos narys Petras Kalkys. Rajono merė Irutė Varzienė pastarąjį pristatė kaip suinteresuotą asmenį – „potencialų atsijungėją“.
Tarybos narys Rimantas Bašys nusistebėjo, kad į posėdį atvyko P. Kalkys, o ne žmonės, kurių būsto šildymo klausimai sprendžiami.
„Nežinau, kaip aš čia pakliuvau į tą posėdį. Su mere kalbėjau išsigandęs, nes buvau girdėjęs, jog taryba rengiasi griežtai uždrausti atsijungimus nuo šilumos ūkio sistemos", – aiškino P. Kalkys.
Vytauto gatvės 7 name supirkęs butus ir juos dujomis šildantis P. Kalkys teigė nupirkęs anūkams dar du būstus, kurių taip pat neketina šildyti centralizuotai. Dujomis šildyti esą daug pigiau. Už 233 kv. metrų plotą P. Kalkys sakė per mėnesį mokantis apie 700 litų, tai yra po 3 Lt už 1 kv. metrą šildomo ploto. Tu tarpu centralizuotai besišildantys kiti namo gyventojai už 1 kv. metrą esą mokantys net po 10 Lt.
„Jei nebūčiau atsijungęs, per mėnesį mokėčiau apie 2,5 tūkst. litų", – ekonomiškumo naudą dėstė miesto centre erdviai įsikūręs verslininkas.
Komiteto pirminkas K. Slavinskas nuogąstavo, ar leidimai išimties tvarka „atjunginėti" būstus nesukels grandininės reakcijos.
Kad tokia tendencija jau pastebima, akcentavo ir rajono merė I. Varzienė. Ji taip pat teigė, kad savivaldybės taryba privalo atstovauti abiejų gyventojų grupių – norinčių šildytis savarankiškai ir pasiliekančių centralizuotai tiekiamos šilumos sistemoje – interesams.
Vieni investuoja, kiti atsijungia?
UAB „Litesko„ filialo „Biržų šiluma“ direktorius R. Jakubauskas priminė apie egzistuojančią atsijungimo nuo šilumos tiekimo tinklų tvarką.
„Tam yra reglamentas ir sąlygos, kurias gyventojai turi įvykdyti", – sakė direktorius. Jis pasigedo pažymų, liudijančių technines galimybes šildyti Kęstučio g. 2 – 1 butą elektra. R. Jakubauskas taip pat abejojo, ar minėtas butas bus iš viso šildomas, nes name dujų nėra, o šildymas elektra yra gerokai brangesnis nei centralizuotas.
„Atsijungiama tikriausiai tam, kad nereikėtų šildyti patalpų", – darė išvadą šilumos tiekimo įmonės direktorius. Jis pasigedo ir gyventojų susitarimo, kaip bus atsiskaitoma už šilumą. Anot direktoriaus, pritarimą atsijungimui išreiškę kaimynai esą gerai nesupranta, kokios pasekmės jų laukia.
Įmonės „Biržų šiluma" vadovas priminė, kad į rajono šilumos ūkį jau investuota 15 mln. litų.
„Mes atstatėme šilumos ūkį, o vartotojai atsijungia. Nepamirškime, kad šį ūkį mes tik išsinuomoję, o šilumos ūkis yra savivaldybės nuosavybė. Ir savivaldybė turi spręsti, ar tą šilumos ūkį išlaikyti, ar išdraskyti', – kalbėjo R. Jakubauskas.
Pigesnės šilumos galimybės ribotos
70 proc. šilumos Biržuose gaminama naudojant biokurą, 25 proc. – dujas. Kaštonų katilinėje kūrenamos ir medžio drožlės.
Tarybos narys Rimantas Bašys sakė, kad šiuo metu naudojamos iš Baltarusijos atvežtos biokuro granulės yra gana brangios, ir klausė, ar negalima naudoti pigesnio biokuro.
„Biržų šilumos" vadovas atsakė, kad ir brangiomis granulėmis kūrenant šiluma yra 20 proc. pigesnė nei jos gamybai naudojant dujas. Katilinės kūrenimas medžio drožlėmis leidžia šilumą atpiginti dar 5 procentais. Tačiau kitokios rūšies biokuro naudojimo galimybes riboja mažas katilinės plotas.
Grįžęs prie nagrinėjamo klausimo, R. Jakubauskas akcentavo, kad atskirų butų atjungimas nuo sistemos taupymo problemos neišpręs – tam būtina renovacija.
Direktorius dar sykį priminė, kad „atjunginėjimas" išbalansuoja visą namo šildymo sistemą, dėl ko kenčia gyventojai.
R. Jakubauskas mano, kad Vytauto g. 7 name P. Kalkiui ir kitiems atsisakius centralizuotos šilumos, ant likusių gyventojų pečių esą liko viso namo šilumos ūkio išlaikymo išlaidos. Todėl, ant direktoriaus, centralizuoto šildymo kaina ten ir esanti tokia didelė.
Malkiniai katilai ir gera naujiena
Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus specialistė Olga Podėnienė pateikė informaciją, kad rajono taryba yra išdavusi 5 leidimus išimties tvarka atsijungti butus nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Tarp jų – ir Skratiškių gatvės 14 namas.
R. Jakubauskas patikslino, kad minėto namo šeši butai šildymo būdą pakeitė dar iki 2003 metais įsigaliojusios atsijungimo tvarkos. Vėliau tą padaryti, anot R. Jakubausko, buvo priversti ir kitų butų savininkai, nes visas su šilumos tiekimu susijusias namo išlaidas teko dengti centralizuotai būstus tebešildantiems žmonėms.
„Ten dabar visur malkiniai katilai ir kaminai. Ar to siekiama ir visuose Biržuose?" – klausė R. Jakubauskas.
Už tai, kad Vytauto g. 91 A – 10 ir Kęstučio g. 2 – 1 butų savininkams būtų leista keisti šildymo būdą, balsavo tik trys tarybos komiteto nariai – tarp jų ir buvęs meras Regimantas Ramonas bei buvęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Martinonis. Tad sprendimui komitete nepritarta.
„Mūsų sprendimas – gera naujiena posėdyje dalyvavusiam direktoriui", – replikavo K. Slavinskas.
„Tai gera naujiena mūsų klientams„, – patikslino „Biržų šilumos“ direktorius R. Jakubauskas.
