Šiuo metu baigiama modernizuoti „Alytaus šilumos tinklų“ bendrovės teritorijoje esanti rajoninė katilinė keičiant naudojamą kurą į biokurą. Kaip skelbiama modernizaciją liudijančiame stende, projektas remiamas europinių fondų, jo rangovė – Kauno įmonė, o vykdytoja – įmonė iš Mažeikių. Rajoninės katilinės modernizavimas turi būti baigtas dar šiemet. Alytaus šilumos tiekėjai tvirtina, kad šiluma bus perkama iš atnaujintos rajoninės katilinės. Šiandien akivaizdu, kad didžiosios Alytaus miesto šilumos ūkio investicijos keliauja į privačias rankas, iš kurių vietinei valdžiai bus sunku susigrąžinti miestiečių būstus šildantį ūkį. O derantis visi koziriai bus privačių šilumos tiekėjų.
Patalpas ir katilus įsigijo aukcione
Praėjusių metų pabaigoje „Alytaus šilumos tinklų“ bendrovė, kurios per 98 proc. akcijų valdo miesto savivaldybė, paskelbė viešą aukcioną parduoti nereikalingą turtą. Tarp šio buvo ir dabartiniam šilumos tiekimui nereikalingų vadinamosios rajoninės katilinės daugiau kaip 400 kv. metrų patalpų, didesnė nei 400 kv. metrų kiemo aikštelė prie katilinės bei du pertekliniai ir nenaudojami šilumos katilai.
Viso turto pradinė pardavimo kaina buvo 460 tūkst. litų be PVM. „Alytaus šilumos tinklų“ bendrovei, per kurią, vadovaujantis miesto savivaldybės tarybos sprendimu, iki 2026-ųjų nuomojamas šilumos ūkis prancūzų kompanijos „Dalkia“ antrinei įmonei Lietuvoje „Litesko“, turtą pavyko parduoti pirmame aukcione. Jį įsigijo vienintelė aukciono dalyvė – uždaroji akcinė bendrovė gamybinė-komercinė firma iš Mažeikių „Fonas“, pasiūliusi keliais tūkstančiais litų didesnę kainą nei pradinė.
Ši Mažeikių įmonė dabar vykdo Alytaus rajoninės katilinės modernizavimą keičiant naudojamą kurą į biokurą viešajame aukcione įsigytose patalpose. Projektas remiamas europinių fondų.
Kas konkrečiai bus daroma atnaujinant katilinę, kada tiksliai bus baigtas vykdyti projektas, kokia europinė parama skirta, norėta išsiaiškinti su „Fono“ direktoriumi Giedriu Barciu. Tačiau šis paprašė elektroniniu paštu atsiųsti klausimus. Juos nusiuntus stojo tyla – neatsakyta į klausimus, neatsiliepta į skambučius telefonu.
Kaip matyti iš Ūkio ministerijos priimtų sprendimų skiriant europinę paramą Alytaus rajoninės katilinės modernizavimui keičiant naudojamą kurą į biokurą, prieš trejus metus šiam projektui skirta iki 12 mln. 390 tūkst. litų, arba iki 48,11 proc. jo vertės. Šįmet balandį Ūkio ministerija, atsižvelgdama į finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo susitarimą, finansavimą minėtam projektui sumažino iki 6 mln. 659 tūkst. litų, tačiau finansavimo intensyvumas išliko toks pat – iki 48,11 proc.
Abiem atvejais europinių fondų finansavimas skirtas „Fonui“ iš Mažeikių.
Alytaus šilumos tiekėjai – bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ atstovai žino, kad iš modernizuotos katilinės jie pirks šilumos energiją miestiečių poreikiams. O modernizuota katilinė bus valdoma privačių asmenų.
Sieja tas pats stogas
Alytaus rajoninės katilinės modernizavimo keičiant naudojamą kurą į biokurą projekto vykdytoja ir rangovė yra tarpusavyje susijusios įmonės. Rangovė – Kauno įmonė „Axis Technologies“, kuri yra antrinė kompanija tuo pačiu adresu Kaune veikiančios bendrovės „Axis Industries“. Ši skelbiasi turinti padalinį Naujojoje gatvėje Mažeikiuose. Tuo pačiu adresu veikia ir „Fonas“, kuriam vadovauja G.Barcys. Kaip pavyko išsiaiškinti, jis yra ir „Axis Industries“ Finansų departamento direktorius bei „Fono“ savininkas.
„Axis Industries“ priklauso ICOR įmonių grupei. Tarp ICOR akcininkų yra„Litesko“ generalinis direktorius Linas Samuolis. Kitas šios grupės akcininkas Andrius Janukonis vadovauja ICOR valdybai ir yra „Litesko“ valdybos narys.
Minėtai įmonių grupei priklauso ir Vilniaus bendrovė „Bionovus“, su kuria sudaryta penkerių metų sutartis tiekti biokurą pernai Alytaus šilumos tiekėjams pastatytai biomasės kogeneracinei elektrinei.
Kaip įgavo kozirį valdyti padėtį
Pernykštį pavasarį buvo oficialiai atidaryta biomasės kogeneracinė elektrinė, galinti gaminti šilumą ir elektros energiją. Šilumos tiekėjams ji atsiėjo per 86 mln. litų. Iš šios sumos „Litesko“ gavo 13 mln. 500 tūkst. litų europinę paramą.
Tai vienos didžiausių investicijų į miesto šilumos ūkį nuo jo nuomos sutarties siekiant modernizuoti šį ūkį pasirašymo 2001-ųjų vasarą.
Akivaizdu, kad minėta investicija pasibaigus miesto šilumos ūkio nuomos sutarčiai pasiliks šilumos tiekėjų nuosavybe.
Ankstesnės kadencijos miesto savivaldybės taryba daugiau kaip prieš šešerius metus, mero pareigas einant Česlovui Daugėlai, kuris dabar kaltinamasis Alytaus korupcinėje byloje dėl stadiono rekonstrukcijos, patvirtino susitarimą dėl miesto šilumos ūkio modernizavimo sutarties papildymo bei pakeitimo.
Č.Daugėla pasirašė susitarimą su šilumos tiekėjais. Jame sutarta, kad biomasės kogeneracinė elektrinė lieka šilumos tiekėjų nuosavybe. Pasibaigus sutarties terminui, šios investicijos perleidimo savivaldybei ar šilumos tinklų bendrovei sąlygas ir tvarką šalys galės suderinti atskiru susitarimu, jei to pageidaus.
Realu, kad savivaldybė gali būti toliau priversta nuomoti savo šilumos ūkį tiems patiems jos tiekėjams, jei nepajėgs išpirkti biomasės katilo. Pasistatyti naują savivaldybė kažin ar būtų pajėgi.
Šilumos tiekėjai per ankstesnės miesto savivaldybės tarybos daugumą įgavo kozirį valdyti padėtį šilumos ūkyje. O dabar su nauju katilinės modernizavimo projektu per privačią įmonę šios padėties valdymas dar labiau stiprėja.
Pasirašyta miesto šilumos ūkio nuomos sutartis siekiant jį modernizuoti savivaldybę gali palikti prie suskilusios geldos. Skaudžiausia, kad prie tokios pat geldos liks ir alytiškiai, kurie naudoja centralizuotą šildymą ir iš kurių kišenės gali vykti nauja šilumos ūkio modernizacija nesutarus su dabartiniais šilumos tiekėjais dėl atnaujintų objektų perleidimo priimtinomis sąlygomis.
