Šildymui turi būti tinkamai paruoštos ir namų vidaus šildymo sistemos, o tai yra pastatų administratorių atsakomybė.
Hidrauliniai bandymai baigti
Vilniaus savivaldybės kontroliuojama įmonė nuo gegužės pradžios iki rugsėjo vidurio perdavimo tinkle atliko 33 šilumos trasų hidraulinius bandymus ir pašalino nustatytus defektus.
„Šiais metais hidraulinių bandymų metu aptikome ir pašalinome 56 vamzdynų defektus – jų kasmet vis mažiau, nes perėmę šilumos ūkį nuosekliai investuojame į senų vamzdynų atnaujinimą. Vien šiais metais būsime pakeitę beveik 4 km nusidėvėjusių šilumos trasų Senamiestyje, Naujamiestyje, Viršuliškėse ir Karoliniškėse. Nuo spalio tiesime papildomą vamzdyną į Pilaitę, šie darbai šilumos ir karšto vandens tiekimui įtakos neturės“, – sako VŠT generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis.
Kai kuriems gyventojams karšto vandens tiekimas dar bus laikinai nutraukiamas dėl baigiamų rekonstrukcijų darbų, todėl įmonė iš anksto atsiprašo už laikinus nepatogumus.
Namų administratoriai jau turi ruoštis
Naujam šildymo sezonui turi būti paruošti ne tik miesto vamzdynai, kuriais rūpinasi VŠT, bet ir pastatų vidaus šildymo sistemos, už kurias atsako pastatų valdytojai ar administratoriai.
Jie kasmet iki rugsėjo pabaigos turi atlikti pastatuose įrengtų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinus parengimo bei remonto darbus, kurie garantuotų patikimą funkcionavimą šaltuoju metų laiku. VŠT apie šilumos vartotojų pastatų parengimą šildymo sezonui sužino pagal pastatų prižiūrėtojų pateiktus parengties šildymo sezonui aktus – kol VŠT negauna tokio patvirtinimo, pastatui teikti šildymo paslaugos negali.
„Tinkamas pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų parengimas šildymo sezonui yra labai svarbus klientams, nes nuo to priklauso šių įrenginių ir sistemų patikimumas žiemą. Mūsų turima informacija rodo, kad šiuo metu naujam šildymo sezonui paruošta tik 41 proc. VŠT aptarnaujamų įvairios paskirties pastatų, t.y. 3107 iš 7510. Pernai šildymo sezonas Vilniuje prasidėjo spalio 15 dieną, todėl tikimės, kad namų valdytojai ir administratoriai nedels ir ruošis jau dabar“, – sako Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.
Gyventojai gali patys spręsti dėl šildymo įjungimo
Naujasis šildymo sezonas pradedamas atsižvelgiant į faktinę lauko oro temperatūrą – kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra būna žemesnė už +10°C. Pagal suderintą su Vilniaus miesto savivaldybe šilumos tiekimo eiliškumą, pirmiausia pradedamos šildyti sostinės gydymo įstaigos, vaikų darželiai ir mokyklos.
Tačiau gyventojai šildymo sezoną savo daugiabučiuose gali paankstinti, jeigu dėl to apsisprendžia balsų dauguma (50 +1 namo gyventojas) ir jų šilumos punktas prijungtas pagal nepriklausomą šilumos tiekimo schemą.
Po žemų kainų prognozuojamas augimas
Atsižvelgiant į biokuro ir gamtinių dujų augimo tendencijas, prognozuojama, kad šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną galimai išaugs daugiau nei 60 proc., lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, kurio kainos buvo vienos žemiausių Lietuvoje. Tai reiškia, kad standartinio 50 kv. m. buto lapkričio mėnesio sąskaita už šildymą galimai būtų apie 40 eurų (pernai – apie 25 eurų), o tokio pat ploto renovuotame name esantis butas už šildymą galimai mokėtų apie 24 eurus (pernai – mokėjo apie 15 eurų).
Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos. Bendrovė gamtines dujas ir biokurą, vadovaujantis reglamentuojančiais teisės aktais, įsigyja energetinių išteklių biržose.
Galutinė šilumos kaina vartotojui kas mėnesį keičiasi tik dėl kintančių kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainų.
VŠT primena, kad šildymo sąskaita priklauso ne tik nuo kainos, bet ir suvartotos šilumos kiekio, kas priklauso nuo to, kokia bus ateinanti žiema. Tai reiškia, kad jei žiema nebus tokia šalta, kaip praėjusį šildymo sezoną, šildymo sąskaitos nekils proporcingai kainos augimui.
