Paprastai Šiaurės ašigalio vandenis slepianti stora ledo danga šią vasarą neatsilaikė prieš šiltus orus Arktyje: po dviejų savaičių neįprasto atšilimo Šiaurės ašigalyje ėmė formuotis „ežeras“ – didelė properša ledo dangoje.
Šį liepos 13 dieną prasidėjusį procesą nufilmavo ant ledo dangos Šiaurės ašigalyje pernai vasarą JAV mokslininkų įrengtos NPEO (North Pole Environmental Observatory) stebėjimų stoties vaizdo kamera, praneša „Dailymail.co.uk“.
JAV nacionalinis Sniego ir ledo duomenų centras pranešė, kad šių metų liepos pradžioje oro temperatūra didžiojoje Arkties vandenyno dalyje buvo 1 - 3 laipsniais pagal Celsijų didesnė, nei vidutinė metinė. Liepos mėnesį jūrinis ledas Arktyje tirpsta greičiausiai. Manoma, kad ledo danga Arktyje artimiausiu metu eižės dar smarkiau, nes virš jos formuojasi ciklonas, kuris gali vėjų greitį padidinti iki 75 - 100 km/h.
Praėjusių metų rugpjūtį panašus ciklonas „išvalė“ nuo ledo 800 000 kvadratinių kilometrų jūros plotą, sakoma pranešime. Praėjusių metų rugsėjo 6 d. buvo užfiksuotas mažiausias nuo pat 8-ojo XX a. dešimtmečio, kai prasidėjo palydoviniai stebėjimai, jūrinio Arkties ledo plotas.
Mokslininkai nelinkę sureikšminti dėl spartaus ledo dangos tirpimo šiuo metu Šiaurės ašigalyje atsiradusio „ežero“: teigiama, kad Šiaurės ašigalio rajone ir anksčiau susidarydavo didelės vandens properšos. Įdomu, kad praeitą savaitę Bristolio universiteto (D. Britanija) mokslininkų grupė pareiškė, kad ilgalaikių ledo tirpimo Šiaurės ašigalyje stebėjimų duomenų nepakanka, kad būtų padaryta išvada apie tai, ar ledas čia tirpsta dėl žmogaus veiklos sukeltų klimato pakitimų, ar dėl natūralių klimato svyravimų.