Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis neseniai griežtai sukritikavo Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos Artimųjų Rytų politiką.
R. Lauderio atviras laiškas buvo publikuotas „The Washington Post“ ir „The Wall Street Journal“, o jame B. Obama buvo apkaltintas kaip leidęs dramatišką santykių su Izraeliu pablogėjimą. Tai, R. Lauderio manymu, reiškia, kad B. Obamos administracija kaltina Izraelį įklampinus taikos procesą, bet būtent palestiniečiai oponavo deryboms.
B. Obamos kritika Izraeliui yra neproporcinga. Kyla klausimas, ar Izraelio vyriausybę taip pat galima kaltinti. Ji vis dėlto paskelbė planą plėsti naujasėdijas Rytų Jeruzalėje per Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno vizitą.
R. Lauderis teigia, kad tai buvo prastas laiko pasirinkimas, bet Izraelio vyriausybė padarė ir didelių nuolaidų: priėmė Palestinos valstybės idėją, naujasėdijų kūrimo moratoriumą ir pašalino šimtus postų Vakarų Krante. Vis dėlto B. Obamos spaudimas Izraeliui išliko, nors jis ir pažymi, kad Artimųjų Rytų konflikto sprendimas yra Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo interesas.
R. Lauderis mano, kad pagrindinis susirūpinimas turėtų būti Iranu. Teherano režimas grasina Izraeliui ir visam Vakarų pasauliui savo planais sukurti branduolinę bombą. Štai kodėl B. Obama turėtų baigti nesantaiką ir vaidus su Izraeliu.
Taigi minėtame laiške teigiama, kad žydų padėtis pasaulyje šiuo metu yra komplikuota. Jiems rūpi Irano branduolinės ambicijos ir jo režimo genocido planai, susiję su Izraeliu. Izraelio valstybė vis labiau izoliuojama ir delegitimizuojama. O diplomatiniai santykiai su Jungtinėmis Valstijomis vis blogėja.
Amerikos administracija Izraelį žeidžia. Juk, pagal laišką, palestiniečiai, o ne Izraelis atsisako derėtis. Izraelis padarė precedento šalies istorijoje neturinčių nuolaidų, taip pat viešai parėmė dviejų valstybių sprendimą. O būtent palestiniečiai neigia Izraelio teisę egzistuoti. Kyla klausimas, kokia yra Amerikos administracijos pozicija dėl Izraelio sienų padėties.
Dviprasmiškumas šiuo klausimu išprovokavo gandų ir nerimo bangą. Matyti svarbių žingsnių iš palestiniečių pusės naudoti tas neginamas sienas vienašališkai nepriklausomybės deklaracijai ateityje. Kyla klausimas, koks turėtų būti Jungtinių Valstijų atsakas į tokius veiksmus, taip pat kokios yra Amerikos strateginės ambicijos.
Amerikos administracijos troškimas pagerinti santykius su musulmonišku pasauliu yra gerai žinomas. Istorija šiuo klausimu aiški – nuolaidžiavimo politika nesuveiks. Ji gali pasiekti priešingą tikslą.
Pavojingiausias veikėjas regione yra grėsmę keliantis Iranas. Izraelis yra artimiausias Amerikos partneris Artimuosiuose Rytuose, prisidedantis prie to, kad Iranas nesukurtų branduolinio ginklo.
Taigi tikslas yra ilgalaikė taika ir į anksčiau išvardytus dalykus reikia atsižvelgti. Juk Izraelis puoselėja tokias vertybes kaip laisvė ir demokratija. Jungtinės Valstijos ir Izraelis turėtų kartu sutikti iššūkius.
Pagal „Spiegel Online International“ parengė Irma Baranauskaitė
