Remiantis dabartinėmis klimato pokyčių prognozėmis, iki XXI amžiaus pabaigos žymiai padidės kelios pagrindinės grūdinėmis kultūroms kenkiančių vabzdžių populiacijos, o jų paplitimo zona išsiplės.
Miltai, spragėsiai, įvairios sirupo rūšys, etanolis – grūdinės kultūros yra gyvybiškai svarbios ir pačiai žmonijai kaip maisto ir energijos šaltinis, ir kaip esminė daugelio šalių ekonomikos dalis. Tačiau naujausios mokslininkų prognozės teigia, kad šiltėjant klimatui grūdinės augalų kultūros gali nukentėti nuo javus ėdančių vabzdžių antplūdžio.
Esant dabartiniam šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų lygiui, iki šio amžiaus pabaigos padidės kelios pagrindinės grūdinėms kultūroms kenkiančių vabzdžių populiacijos, o jų paplitimo ribos taip pat gerokai išsiplės. Jau dabar grūdų atsargos yra mažos, o jų kainos – didelės, teigia klimatą tiriantis Purdue universiteto mokslininkas Noah Diffenbaughas. „Didėjantis „spaudimas“ iš kenkėjų pusės gali dar labiau pabloginti šias sąlygas“, teigia mokslininkas. Ūkininkai jau dabar deda didžiules pastangas, kad galėtų kontroliuoti javus puolančių vabzdžių antpuolius.
Grūdinėms kultūroms kenkia daugiau kaip 90 rūšių vabzdžiai. Tačiau savo tyrimui Diffenbaughas kartu su savo kolegomis pasirinko keturias vabalų rūšis, kurios pridaro daugiausia žalos kukurūzams: kukurūzinį ugniuką (Ostrinia nubilalis), kukurūzinį saulinuką (Helicoverpa zea) bei dvi kukurūzinių šaknų vabalų (Diabrotica virgifera) rūšis. Amerikoje kiekvienais metais kukurūzų augintojai kovai su šiais kenkėjais išleidžia milijardus dolerių.
Iš ankstesnių dešimtmečius vykdytų tyrimų mokslininkai tiksliai žinojo, kaip kiekvienas vabzdys reaguoja į temperatūros pokyčius. Remdamiesi šia informacija jie peržvelgė detalius JAV teritorijoje atliktus temperatūros matavimus ir išanalizavo tiksliais klimato pokyčių modeliais paremtas prognozes. Toks informacijos derinys leido tyrinėtojams įvertinti, kuriose konkrečiose šalies vietose šie vabzdžiai yra labiausiai paplitę šiuo metu ir kur gali įsikurti ateityje. Klimato prognozės buvo paremtos atmosferoje esančio anglies dioksido koncentracija. Diffenbaugho teigimu dabar anglies dvideginio koncentracija atmosferoje yra apytiksliai 380 dalių iš milijono. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir ateityje didės dabartiniais tempais, šis skaičius iki amžiaus pabaigos gali padidėti iki 800 dalių iš milijono, tai prognozuoja Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija.
Remiantis tokia prognoze bei tikėtinais temperatūros pokyčiais, visi keturi kukurūzų kenkėjai paplis naujose teritorijose, rodo tyrimo rezultatai. Taip pat pailgės jų veisimosi sezonas, o tai reiškia, kad jų bus daugiau ir didesniame regione. Tokias permainas lemia tai, kad dabar šios teritorijos yra per daug šaltos vabalams peržiemoti. Daugelis šių kenkėjų taip pat yra gan atsparūs insekticidams ir juos sunku kontroliuoti. „Mūsų rezultatai rodo, kad apsaugos nuo kenkėjų kaina didės. Gali tekti kurti naujas kenkėjų kontrolės strategijas“, teigia N. Diffenbaughas.
