Neįprastai šilta žiema jaukia tradicines ristūnų žirgų lenktynes prie Sartų ežero.
Pirmąjį vasario šeštadienį Zarasų rajono Dusetose turėjusias įvykti lenktynes nutarta atidėti. Varžybos dėl saugumo jau ne vienerius metus organizuojamos ne ant Sartų ežero, o šalia esančiame hipodrome, tačiau dėl pažliugusios lenktynių tako dangos ir automobilių parkavimo vietų šeštadienį varžybų rengti neįmanoma, pranešė Žemės ūkio ministerija.
Visą šią savaitę meteorologai žada teigiamą temperatūrą, prognozuojami ir lietūs. Savaitgalį varžybų vietoje apsilankęs Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas konstatavo, kad pasiruošimo darbai vyksta sklandžiai, tačiau lenktynių trasoje visai
nebeliko įšalo, todėl galimos ir žirgų, ir lenktynininkų traumos.
Lenktynėse šiemet rengti dalyvauti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų kainuojantys žirgai, todėl neabejojama, kad tokiomis pavojingomis sąlygomis savininkai nesiryžtų leisti jiems startuoti.
Sulaukus tikslesnių meteorologų prognozių renginio organizatoriai lenktynių datą rengiasi paskelbti likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki renginio.
Šiemet žirgų lenktynės bus rengiamos 103-ąjį kartą.
Ristūnų žirgų sportas Lietuvoje pradėtas vystyti 19 amžiuje, kai į Lietuvą buvo atvežti ristūnai. Jie buvo naudojami gerinti vietinių arklių veislę ir lenktynėms, kurios nuo neatmenamų laikų vykdavo daugiausia žiemą miesteliuose ir ant ežerų ledo.
Arkliai buvo kinkomi į paprastas ir palengvintas rogutes - tokio pobūdžio lenktynės buvo paplitusios Rytų Lietuvoje ir Aukštaitijoje.
Daugiausia mėgėjų palenktyniauti susirinkdavo Svėdasuose, Obeliuose, Užpaliuose, Zarasuose ir Dusetose. Nuo senų laikų lenktynės vykdavo du kartus per metus - vasarą ir žiemą.
Ristūnų žirgų lenktynių tradicijos ant Sartų ežero ledo tęsiamos nuo 1905 metų. Žiūrovų patogumui važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o nuo 1933 metų lenktynių takas įrengtas kaip hipodrome - elipsės formos.
