Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos šiuo metu vyksta „tylieji“ valiutų karai, kuriais kai kurios šalys mėgina spręsti savo ekonomines problemas. „Vienas iš „tyliųjų karų“ regionų – euro zona, kuriai be ilgai trunkančių struktūrinių reformų beliko tik du ekonomikos gaivinimo svertai – kiekybinis skatinimas ir silpnas euras“, – sakė G. Nausėda. Pasak jo, pastarasis kelias padeda atstatyti europietiškų prekių konkurencingumą dolerio orbitos šalyse, t. y. pirmiausia JAV ir Pietryčių Azijoje.
„Lietuvos gamintojai gali iš šito proceso tikėtis naudos patys eksportuodami prekes į minėtuosius regionus arba laimėti netiesiogiai iš spartesnės Vokietijos, Prancūzijos ir kitų daug eksportuojančių šalių plėtros“, - sakė G. Nausėda. Anot ekonomisto, Federalinis atsargų bankas turi galios veikti euro ir dolerio kursą, signalizuodamas rinkai apie savo palūkanų normų didinimo planus, kurie stiprina dolerį, palyginti su euru. „Kol kas greitai besiirianti į priekį JAV ekonomika gali leisti sau prabangą toleruoti aukštą dolerio kursą, tačiau doleriui stiprėjant toliau vis labiau nepatenkinti bus amerikiečių verslininkai, kurie patiria eksporto operacijų pelningumo mažėjimą“, - teigė G. Nausėda.
Pasak SEB analitiko, Lietuvos vidaus rinkos būklė nėra tokia jau nepriekaištingai tvirta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nors vartotojų pasitikėjimo indeksai Lietuvoje pakilo iki senokai neregėtų aukštumų, šį optimizmą be kita ko lėmė energetinių išteklių pigimas, atlaisvinęs namų ūkių pajamas kitoms prekėms pirkti arba tiesiog taupyti. „Jeigu degalai ir kiti energetiniai ištekliai vėl imtų brangti dėl didėjančių pasaulinių naftos kainų ar euro silpnėjimo dolerio atžvilgiu, vartotojų nuotaikos vėl suprastėtų“, - priminė ekonomistas. Be to, 2015 m. sausio-vasario mažmeninės prekybos duomenų analizė rodo, kad daugelio prekių apyvartos metinis augimo tempas sulėtėjo. Tiesa, apčiuopiamos įtakos šiam reiškiniui turėjo žmonių pratinimasis prie naujos valiutos - euro. Anot G. Nausėdos, tvariausias vartotojų pasitikėjimo palaikymo šaltinis – vidutinio darbo užmokesčio augimas ir nedarbo lygio mažėjimas. SEB ekonomistai prognozuoja, kad 2015 m. ir 2016 m. vidutinis darbo užmokestis ūgtelės šiek tiek mažiau nei 2014 m. – atitinkamai 4,2 proc. ir 4,8 proc. Kita vertus, dėl prognozuojamos šiais metais defliacijos, realusis darbo užmokestis turėtų išaugti daugiau nei nominalusis. Tai sukuria palankias prielaidas gyventojų perkamajai galiai ir vartojimui augti artimiausiais metais.
„Atlyginimų didėjimą garantuoja ne tik gerėjanti darbo rinkos situacija, bet ir ta liūdnoka aplinkybė, kad pagal valandos darbo užmokesčio dydį Europos Sąjungoje rikiuojamės trečioje vietoje nuo galo po Bulgarijos ir Rumunijos“, - sakė G. Nausėda. Pasak ekonomisto, į tai privalo atsižvelgti tiek privatūs darbdaviai, tiek valstybė, reguliuodama minimalųjį darbo užmokestį ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Priešingu atveju teks toliau apraudoti nesibaigiančią šalies gyventojų emigraciją.
