Praėjusių metų pabaigos duomenimis, moterų nedarbo lygis Lietuvoje buvo 4 proc. punktais mažesnis nei vyrų, tačiau, nepaisant aktyvesnio moterų įsiliejimo į darbo rinką, jos vis dar uždirba mažiau. Vis dėlto lyčių diskriminacija tai būtų sudėtinga pavadinti. Ne taip kaip, pavyzdžiui, 1930 metų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus darbuotojų minimalių užmokesčio dydžių nustatymą, pagal kurį pusberniai negalėjo gauti mažiau nei 350 litų, pusmergės – mažiau nei 250 litų per metus. Šių laikų skirtumas nulemtas objektyvių veiksnių, tokių kaip moterų užimtumo tradicijos, pasekmės, padarius karjeros pertrauką ar dirbant dalį dienos ir kt. Be to, atotrūkis tarp vyrų ir moterų vidutinio atlygio pasispardydamas mažėja: jei vyrų atlyginimai, palyginus 2011 ir 2012 metų keturių ketvirčių vidurkius, augo vidutiniškai 2 proc., tai moterų – beveik vienu procentiniu punktu sparčiau.
Moterys rečiau užima vadovaujamąjį postą, bet kai šalyje kyla ekonominė sumaištis ar recesija, jos dažniau tampa namų ūkio stabilumo garantu. Pirmiausia – dėl pragmatiškumo ir konservatyvumo. Pastebėta, kad moterys dažniau linkusios rinktis stabilesnį darbą, nei vaikytis neišsipildžiusių svajonių. Tinkamas pavyzdys būtų valstybinis sektorius, kuriame 2012-ųjų pabaigoje dirbo beveik 255 tūkst. moterų ir tik 139 tūkst. vyrų. Be to, sunkmečiu pravartus moterų ekonomiškumas ir gebėjimas suvaldyti išlaidas arba, liaudiškai tariant, „iš kirvio košę išvirti“.
Moterys nelinkusios rizikuoti ne tik profesiniame, bet ir finansiniame gyvenime, todėl jos rečiau tampa „pasakiškai“ turtingos. Kita vertus, moterys kur kas rečiau nei vyrai praranda turimas santaupas ir turi jų daugiau. 2011 metų „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktos apklausos duomenimis, santaupų, siekiančių nuo 10 iki 20 tūkst. litų, terminuotųjų indėlių sąskaitoje turi beveik 17 proc. moterų, o vyrų dalis tesiekia 12 proc.
Pajamos svarbu, bet tai, kaip jos suvaldomos, – dar svarbiau, o išlaidas namų ūkiui dažniausiai valdo būtent moterys. Vyriausiomis namų ūkių buhalterėmis jos tampa ne todėl, kad gerai skaičiuoja, o dėl to, kad yra atsakingos už didesnę namų išlaidų dalį. Jos rūpinasi maistu šeimai, vaikų priežiūra, namų jaukumu ir t.t. Tai iliustruoja ir prieš keletą metų Instituto atlikta apklausa, rodanti, kad daugiau nei pusę namų ūkio išlaidų valdo per 60 proc. moterų. Beveik 7 proc. moterų pasisakė esančios atsakingos už visas namų ūkio išlaidas, o tokių vyrų procentas nesiekia vieno.
Taigi, dailiosios lyties atstovės, kurių Lietuvoje priskaičiuojama 1,35 mln., su visais sutaupytais, uždirbtais, paveldėtais ir kartu su antrosiomis pusėmis valdomais finansais tampa vis galingesne perkamąja ir ekonomine jėga. Jos vadovauja didžiajai daugumai namų ūkių, kurių vartojimo išlaidos sudaro daugiau nei 60 proc. šalies BVP, finansams ir veiklai. Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
