Į jus kreipiasi LGBT bendruomenė. Prašo eiti jubiliejinėje „Vilnius Pride“ eisenoje, eisenos priekyje. Latvijos prezidentas sutiko atvykti ir eiti, o daugelio NATO valstybių ambasadoriai taip pat patvirtino, kad dalyvaus eisenoje Vilniaus Gedimino prospektu. Kaip elgsitės jūs?
„Didžiuosius TV3 debatus“ išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Ingrida Šimonytė: „Eisiu ir eičiau net neprašyta“.
Gitanas Nausėda: „Man nėra problemų praeiti su žmonėmis ir pabūti kartu su jais.“
Giedrimas Jeglinskas: „Palaikau visas bendruomenes ir tikrai remčiau, ir eičiau. Ypatingai, tai yra diplomatinis dalykas, tai čia iš viso būtina eiti, manau.“
Ignas Vėgėlė: „Pirma, ką aš padaryčiau, tai teikčiau įstatymą dėl sureguliavimo dėl homoseksualių žmonių, LGBT žmonių teisių.“
E. Jakilaitis: „Ką reiškia sureguliavimo teisė?“
I. Vėgėlė: „Sureguliavimo to, kur nesutaria niekaip Seimas su Vyriausybe, atsiprašau, ne su Vyriausybe, su prezidentūra. Mes neseniai visai kalbėjom per debatus LRT apie šitą temą. Turbūt labai labai išsamiai. Nes prezidentas, mano supratimu, turėtų teikti įstatymų projektą.“
E. Jakilaitis: „Pone Vėgėle, eisit ar neisit?“
I. Vėgėlė: „O dėl ėjimo, aš esu labai aiškiai pasakęs ir labai turiu aiškią politiką. Mano supratimu, Lietuva neturi prabangos propaguoti LGBTQ propagandos. Kodėl? Todėl, kad mes turim demografinę krizę ir problemą. 2050 metais pasaulio sveikatos organizacija sako, kad...“
E. Jakilaitis: „Jūs skatinsit gėjus tapti heteroseksualiais?“
I. Vėgėlė: „Jokiu būdu. Aš skatinsiu, kad nebūtų propagandos, kuri vykdoma jau švietime.“
Dainius Žalimas: „Matot, rusiški naratyvai apie LGBT propagandą skamba. Bet, man atrodo, mano atsakymas yra aiškus. Be abejo eisiu ir įsisegsiu ženkliuką, kurį dėvėjau praėjusį kartą žmogaus teisių debatuose LRT. Tai yra, vaivorykštės ir Lietuvos vėliavos spalvos, skirtingai negu kai kurie, kurie kažkada žadėjo, bet taip ir neįsisegė.“
Andrius Mazuronis: „Aš irgi turbūt nieko nenustebinsiu su savo pozicija, kad neisiu net ir labai prašomas. Ir manau, kad žmogaus teisės tai yra ne tik LGBTQ bendruomenės teisės, bet žmogaus teisės tai yra ir kitaip mąstančių žmonių teisės. Ir tų, kurie turbūt tradiciškai mato šeimą, tų, kurie turi turbūt kitą kažkokį požiūrį ir smerkt kažkaip ar vienų, ar kitų, mano nuomone, nederėtų. Čia yra vertybinė pozicija, kurią aš deklaruoju labai aiškiai.
E. Jakilaitis: „Tai jūs neisit?“
A. Mazuronis: „Neisiu net ir labai prašomas“.
Remigijus Žemaitaitis: „Mano, ko gero, poziciją žinot, kaip tikinčio žmogaus ir praktikuojančio kataliko, tai tikrai ne. Galit pykti, galit nepykti, tikrai nedalyvausiu.“
E. Jakilaitis: „Jubiliejai, ne jubiliejai, neatskrenda, neatskrenda, neina, neina, jūs neisit?“
R. Žemaitaitis: „Tikrai neisiu dėl labai elementaraus dalyko. Visi turi teisę į kažkokius paradus, visi turi šventes. Bet kada Vilniuj išduoda vienam paradą daryt, kitai organizacijai neduoda parado daryt...“
E. Jakilaitis: „Kam nedavė?“
R. Žemaitaitis: „Prisiminkite, kai buvo noras su šeimom ir kai pasakė „važiuokit į Ukmergės laukus ir ten susitikit“. Tai, kai Vilniaus meras tyčiojasi taip iš kitų socialinių grupių, tai tą mes ir turim patyčių kultūrą. Kaip ir vakar prie kapinių pasiųstas konteineris ir parodyta, kam čia susidėti gėles, nu tai...“
Eduardas Vaitkus: „Jūs, kadangi visą situaciją apipaišėte taip, kaip jūs pasakėte, tai jūs man suteikiat galimybę dalyvauti ir eiti, nu nors kelias minutes. Nes jie irgi yra žmonės. Ir aš supratau, kad nebus demonstruojama jokių sekso pozų, jokio seksualinio iškrypimo nebus, tai su mielu noru su žmonėmis susitiksiu ir paeisiu kelias minutes.“
Keliaujam prie kito klausimo. Kaip spręsti mažumų porų klausimą? Trys atsakymų variantai, norėčiau, kad atsakytumėte labai trumpai. Įteisinti santuoką, tikėtina, keičiant konstituciją. Įteisinti civilinę sąjungą ar partnerystę. Ar nieko nekeisti, viskas gerai sutvarkyta?
I. Šimonytė: „Akivaizdu, kad nieko nekeisti tai yra tiesiog ignoruoti problemą, kurią privalu spręsti. Konstitucijos keitimas yra visada sudėtingas kelias. Tai pirmiausia, reikėtų eiti bent jau tuo keliu, kuris yra lengviau pasiekiamas. Ir tai yra civilinės sąjungos arba partnerystės instituto įteisinimas įstatymu. Ir, aišku, tą įstatymą turėtų priimti Seimas, bet teikti jo projektą gali ir prezidentas.“
G. Nausėda: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38-ajame straipsnyje nurodoma, kad sąjunga sudaroma tarp vyro ir moters, todėl čia jokių diskusijų negali būti. Mano pasiūlymas ir, beje, atliepdamas į tai, kas buvo pasakyta, ką būtų realiau įgyvendinti – civilinio kodekso pakeitimai, per kuriuos mes galėtume sureguliuoti paveldėjimo, sveikatos būklės sužinojimo ir kitus klausimus, kurie tikrai žmonėms yra reikalingi ir jie teisiškai turi būti reglamentuoti.“
G. Jeglinskas: „Tai iš tikro, tas turbūt tas antrasis variantas dėl partnerystės buvo taip? Taip, nes čia yra įmanoma ir Latvija nuėjo tuo keliu labai greitai, mes irgi turim sekti, seniai reikėjo sekti.“
I. Vėgėlė: „Aš pritarčiau, ką sako šį kartą prezidentas G. Nausėda, bet aš tik padaryčiau vieną papildomą veiksmą. Teikčiau tokį įstatymą Seimui.“
D. Žalimas: „Tik čia nebuvo pasakyta, kokio turinio tos pataisos būtų. Tai mes visi sutariam, kad du mylintys žmonės turi būti laikomi šeima. Dėl to jau automatiškai antras atvejis. Pagal Konstituciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją mes privalom tą padaryti, na, o dėl santuokos, tai, aišku, tai yra ateities perspektyva. “
A. Mazuronis: „Jeigu siekiam spręst turtinius, paveldėjimo klausimus, informacijos gavimo sveikatos institucijose klausimus ar kažkokius tokius ūkinius klausimus, ką prezidentas čia apibrėžė, tai tą reikia spręsti per kitus įstatymus, o ne civilinės partnerystės įstatymą. Civilinės partnerystės įstatymu siekiama dviejų asmenų tos pačios lyties sąjungą prilyginti šeimai. Tai turi būti daroma keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, o ne per civilinės partnerystės įstatymą, tokiu būdu apeinant konstitucinį reguliavimą ir bandant šiek tiek manipuliuot mūsų teisės normomis.“
E. Jakilaitis: „Jūs nesat teisus, nes dėl šeimos sampratos konstitucinis teismas jau pasisakė, nebent jūs iš principo nepripažįstat to.“
A. Mazuronis: „Jūs skaitėt tą civilinės partnerystės įstatymą? Didžioji dalis nuostatų, kurios ten yra iškeltos, yra iškeltos iš santuokos, ta prasme, ta partnerystė prilyginama labai artima santuokai. Tai yra, pavardės tos pačios klausimas, kiti dalykai“
E. Jakilaitis: „Aš turiu omenyje apie šeimą, o ne apie santuoką.“
A. Mazuronis: „Tai santuoka, tai yra šeima, kaip aš suprantu.“
R. Žemaitaitis: „Tai yra du niuansai, jūs pateikėt tris alternatyvas. Pirma alternatyva yra neįmanoma be referendumo. Tai tokiu atveju, turim inicijuoti referendumą ir per piliečių parašus ją galim keist, kad 38 straipsnis 3 dalis būtų keičiama. Tai tada mes pamatytumėm. Tą padarė Airija, be rodos, 2015 metais, jeigu aš neklystu. Konstitucinis teismas yra pasakęs, kas yra šeima. Tai reiškia reikia pakeisti partnerystės įstatymą, perkeliant atgal į civilinį kodeksą 6-oj knygoj. 6-oj knygoj numatyti kokie asmenys laikytini partneriais.“
E. Jakilaitis: „Vis tiek nesupratau, kuris scenarijus?“
R. Žemaitaitis: „Antras scenarijus.“
E. Vaitkus: „Trečias scenarijus, o jeigu kartais trūksta dar iš civilinio kodekso ką nors sureguliuoti, tai sureguliuojam, nes reikia.“
I. Šimonytė: „Aš vėl esu priversta grįžti prie to paties. Kad tas antras scenarijus turi du poscenarius. Ir tai priklauso, kaip tu žiūri, iš tikrųjų, į tuos žmones? Ar tu žiūri, kaip į šeimą, kaip į du mylinčius vienas kitą asmenis, kartu gyvenančius ar tu žiūri į juos, kaip į du akcininkus uždaroje akcinėje bendrovėje? Tada tai yra sandorių teisė, bet vis dėlto, mano vetinimu, tai yra šeimos teisės dalykas.“
G. Nausėda: „Aš priverstas pakartoti tai, ką jau vienuose debatuose sakiau. Ką tai bendro turi su meile? Nuo kada įstatymai reglamentuoja meilės buvimą arba nebuvimą?“
E. Jakilaitis: „Ką turit omenyje ponia Šimonyte, kur ten meilė turėtų būti įstatyme?“
I. Šimonytė: „Tiesą sakant, aš kai girdžiu tokius pasisakymus, visada prisimenu tuos du vyrus, kurie kartu yra 53 metus. Ir kur daugelis heteroseksualių šeimų galėtų pavydėti tiem žmonėm atsidavimo ir buvimo kartu. Ir meilės niekas negali sureglamentuoti, bet bandymas pasakyti, kad tai yra kažkokia akcinė bendrovė, mano supratimu, žeidžia pačius žmones.“
G. Nausėda: „Bendrovė yra ir civilinės sąjungos įstatymo projekte. Nes ten kalbama apie bendrąją dalinę nuosavybę. Kas čia? Ne akcinė bendrovė?“
D. Žalimas: „Aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad 2019 metais konstitucinis teismas pasakė: „šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu ir, ją apibrėžiant, neleistina diskriminacija, įskaitant seksualinės orientacijos požiuriu.“ Nu tai loginė išvada yra labai aiški.“
E. Jakilaitis: „Tai kokia išvada?“
D. Žalimas: „Tos pačios lyties asmenų pora yra šeima, paprasčiausiai, teisiškai jau čia.“
E. Vaitkus: „Aš supratau, kad kai kas suvokia, kad meilei reikia būtinai antspaudo, nu būtinai.“
E. Jakilaitis: „O jums atrodo?“
E. Vaitkus: „Jėzau, nebūtinai. Antspaudas tik tai gretutinė ir nereikšminga, jeigu norite meilei.“
I. Vėgėlė: „Laimė, Žalimas nėra konstitucinio teismo teisėjas ar konstitucinio teismo pirmininkas.“
E. Jakilaitis: Net ir ilgos kadencijos baigiasi.“
I. Vėgėlė: „Per ilgos kartais, ar ne? 2011 metais konstitucinis teismas aiškiai paaiškino, kas yra šeima. Išskyrė, kad tai yra šeima, kylanti iš santuokos. Vėliau buvo papildymas apie tai, kad ir vaikai, jeigu yra auginimas vaikų, tai irgi yra šeima. Ir taškas. Mano supratimu, visi absoliučiai, kurie bando priešpriešą visuomenėj kurti, pasiūlydami bet kokius konstruktus, kuriai nepritaria visuomenė, tai mano supratimu bando ją skaldyti ir akivaizdžiai skaldo.“
D. Žalimas: „Aš tik pastebėsiu, kad kolega, deja, nemoka skaityti. 2019 metų nutarime labai aiškiai pasakyta – tos pačios lyties asmenų pora yra šeima.“
A. Mazuronis: „Trumpa replika ministrei pirmininkei apie tuos du scenarijus. Tai vienas tas ūkinis. Bet kokia rizika yra iš to antro šeimos scenarijaus. Kur galima diskutuot ir galima prilygint. Tačiau ar jūs pasiruošę diskutuot, prilyginus dviejų tos pačios lyties asmenų santuoką, pereit prie sekančios diskusijos, tai yra, vaikų įvaikinimo klausimo. O toks klausimas atsiras iškart po to sprendimo priėmimo, pusės metų bėgyje. Aš jum galiu garantuot.“
I. Šimonytė: „Ar aš galiu vis dėlto reaguot. Nes jūs nubėgat ten, ko mes išvis nediskutuojame. Bet man atrodo, čia jau, kai mes sakome, kad nereikia reguliuoti, nes prie ko čia meilė ir taip toliau. Bet jūs žinote, ponai, kiek vaikų Lietuvoje gimsta nesusituokusiose heteroseksualiose porose? Tai gal ir nesusituokę heteroseksualūs asmenys yra nebe šeima kažkaip, jūsų nuomone?“
E. Vaitkus: „Mano klausimas, kada pradėsim diskutuot apie trijų asmenų šeimą? Nes tai irgi gali būti, nu tai natūralu, ir taip yra Lietuvoj.“
E. Jakilaitis: „Jūsų nuomone, tai yra tokio pat lygio diskusija, kaip trijų asmenų šeima? Homoseksuali pora yra tas pats?“
E. Vaitkus: „Man atrodo, mes galim diskutuot tokiu pačiu tempu apie trijų asmenų šeima, nes tai yra Lietuvoje.“
G. Nausėda: „O mano klausimas, kada mes pagaliau pradėsim apskritai apie šeimą diskutuot. Atrodo, kad daugiau žmogaus teisių problemų Lietuvoje neegzistuoja.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
