Seimui suabejojus dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams siūlomos mokėti valstybinės rentos dydžio, signatarų statusą ir socialines garantijas reglamentuojančio įstatymo projekto svarstyme padaryta pertrauka.
Tačiau, nepaisant to, ketvirtadienį (10.16) vakariniame Seimo plenariniame posėdyje parlamentarai neatsisako savo ketinimų ypatingos skubos tvarka priimti šį dokumentą.
Pagal siūlomą projektą, signataro rentos dydis būtų 60 procentų Seimo nario pareiginės algos - tai yra apie 2 tūkstančius litų. Svarstant įstatymo projektą Seimo komitetuose buvo atsisakyta ankstesnės nuostatos, numatančios mokėti signatarams per mėnesį 6 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) valstybinę rentą, tai yra apie 2 tūkst. 700 litų.
Projekte taip pat numatyta, kad valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta siektų 25 procentus valstybinės signataro rentos dydžio.
Kai kurie Seimo nariai turėjo abejonių, ar toks įstatymas yra socialiai teisingas. Parlamentaro Rolando Pavilionio nuomone, "joks dvasinis žygdarbis negali būti suvestas į piniginį atlygį". Liberalcentristas Algirdas Gricius ragino neskubėti, nes priėmus šį dokumentą, jo nuomone, signatarams gali būti patogiau atsisakyti darbo.
Pasak liberalcentristo Artūro Meliano, toks įstatymas yra neteisingas politine, socialine ir istorine prasme, nes yra ir kitų valstybei nusipelniusių žmonių grupių.
Tuo tarpu Seimo nariai socialdemokratai Nikolajus Medvedevas, Jonas Korenka ir kiti ragino pagerbti signatarus, pagerbti pačią idėją, o kartu ir valstybę.
Valstybinę rentą gautų tik tie signatarai, kurie neturi kitų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu tai būtų per 30 signatarų.
Specialistų skaičiavimais, įstatymo projekto įgyvendinimui kitais metais iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 2,3 mln. litų.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statusą reglamentuojantį įstatymo projektą po svarstymo parėmė 42 Seimo nariai, 6 buvo prieš, 10 susilaikė.
ELTA