Karščiams nesitraukiant Ispanijoje populiariosios siestos idėja darosi vis aktualesnė ir Lietuvoje. Deja, mūsų šalyje kelių valandų pertrauka per pačią kaitrą neįmanoma nei teisiškai, nei morališkai. Net kepinant 37-ių laipsnių karščiui asfaltą Ramygalos g. liejantys kelininkai nuo kaitros ginasi per dieną išgerdami bent po penkis litrus vandens ir įmonės duotais apsauginiais kremais nuo saulės. U.Mikaliūno nuotr.
Net kepinant 37-ių laipsnių karščiui asfaltą Ramygalos g. liejantys kelininkai nuo kaitros ginasi per dieną išgerdami bent po penkis litrus vandens ir įmonės duotais apsauginiais kremais nuo saulės. U.Mikaliūno nuotr.
„Mes pirmieji eilėje į pragarą – patirties jau turime, nebus baisu“, – juokauja bendrovės „Panevėžio keliai“ darbininkai, net kepinant 37 laipsnių karščiui liejantys asfaltą.
Panevėžyje Ramygalos gatvę remontuojantys kelininkai progą atsipūsti ir trumpam išsitiesti pavėsyje gavo sunkvežimiui nuvažiavus į bazę asfalto. Vos tik pasirodė grįžtanti sunkiasvorė, oranžiniais kombinezonais vilkintys vyrai kaip vienas vėl patraukė į kelio vidurį, į neįsivaizduojamą kaitrą.
„Liejamo asfalto temperatūra 150 laipsnių, iš viršaus saulė kepina 40 laipsnių, taigi realiai mes jaučiame apie 60-ies laipsnių karštį“, – suskaičiuoja vyrai ir juokauja, kad turintiesiems antsvorio tokiame darbe riebalai kaipmat ištirptų.
Nuo perkaitimo kelininkai saugosi per dieną išgerdami bent po penkis litrus vandens, nuo saulės nudegimų gelbsti įmonės duodamas apsauginis kremas. Laimei, kol kas, anot jų, nualpti dar nė vienam neteko.
Nors kepina karštis, kelininkai dirba įprastu grafiku. Jie mielai sutiktų darbą pradėti ir nuo ketvirtos ryto, jei tik gautų galimybę per patį karštymetį ilsėtis. Tačiau kai darbdaviai pabandė taip paeksperimentuoti, pasekmių būta labai netikėtų.
„Vieni vairuotojai piktinasi: durniau, dirbk naktį, kitas rėkia, kodėl ne dieną. Pernai per karščius Nemuno g. frezavome 4 val. ryto. Stengėmės, kad dieną eismui netrukdytume. Ir ką jūs galvojate? Žmonės iš daugiabučių kiaušiniais mus apmėtė! Pamato mus dieną pavėsyje ir jau šaukia, kad kelininkai dykaduoniai, o tegul patys per karščius ateina dvylika valandų su kastuvu bent pastovėti ant asfalto“, – siūlo kelininkai.
Kankina galvos skausmai
Daugiabutį Vilties g. renovuojančios statybų bendrovės „Aukštaitijos ranga“ statybininkai nuo karščio ginasi vandeniu. Darbininkai juokauja jo išgeriantys turbūt kibirais. Nors lauke kepina kaitra, vyrai sako nepasitraukiantys nuo renovuojamo objekto.
Brigados vadovas Nerijus Nosevičius pripažįsta, kad kai termometro stulpelis šokteli per 30-imt, net ir tvirtiems vyrams dirbti gana sudėtinga.
„Nealpstam, bet galvos skausmais ne vienas yra skundęsis, kraujo spaudimas nukrenta arba pakyla. Kai karšta, ir darbas nebe tas, galva nebeveikia ir efektyvumas gerokai mažesnis“, – teigia N. Nosevičius.
Siesta – tabu
Lietuvoje darbininkai gali tik pavydėti kolegoms Ispanijoje ar Portugalijoje, kur vidudienį visos įstaigos, kompanijos užsidaro kelių valandų pietų pertraukai. Lietuvoje tokią siestą net per didžiausius karščius draudžia šiaurietiškam klimatui pritaikytas Darbo kodeksas.
Pagal jį darbo grafikai su darbuotojais, jų atstovais ir įmonės administracija privalo būti suderinti mažiausiai prieš dvi savaites ir net jei pasitaikė itin karšta diena, operatyviai pakeisti darbo grafiko nevalia.
„Ne darbų technologija, ne klimato sąlygos, o Darbo kodeksas yra rodiklis darbdaviui“, –„Sekundei“ teigė „Panevėžio kelių“ atstovė spaudai Rasa Čepienė.
Anot jos, lankstesnis Darbo kodeksas per kaitrą dirbantiems kelininkams gerokai palengvintų darbo sąlygas. Tačiau įmonės atstovė sako sunkiai įsivaizduojanti, kad net ir teisiškai įteisinus tokią galimybę kelininkai galėtų dieną nedirbti. Mat siesta Lietuvoje neįmanoma ne tik teisiškai, bet ir morališkai.
„Uždarytas kelias, sustatyti ženklai, o kelininkai vidury dienos nedirba. Kokia būtų vairuotojų reakcija?“ – retoriškai klausia R. Čepienė.
Kaip vairuotojai vertina kelininkus, anot jos, aiškiai matyti pradėjus kelio remonto darbus. Šiuo metu „Panevėžio kelių“ rekonstruojamame magistralinio kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 19-os kilometrų ruože įrengta net vienuolika laikinųjų šviesoforų, reguliuojančių eismą viena puse. Vairuotojams maždaug kas kilometrą tenka stoti prie šviesoforo – kelionė pailgėja maždaug 40 minučių.
„Pirmą, antrą šviesoforus vilkikų vairuotojai dar kenčia, bet nuo to, ką pasako prie penkto ar šešto, net vyrai susigūžia, o prie aštuntojo keikiasi jau ir lengvųjų vairuotojai“, – pasakojo R. Čepienė.
Neseniai „Panevėžio keliai“ sulaukė šalia rekonstruojamos „Rail Balticos“ vėžės įsikūrusios Kauno rajono gyventojos skambučio. Moterį piktino, kad kelininkai darbą pradeda neįtikėtinai anksti – nuo 7 val.
Išsirengia iki trumpikių
Kelininkus guodžia, kad yra buvę ir blogiau. Prieš trejetą metų net naktį termometro stulpelis laikėsi ties 25-iais ir stebino pražydusios tropinės gėlės, Lietuvoje nė žiedų lig tol nesukraudavusios.
„Kiekvienas eidamas dirbti kelininku žino, kad nebus nei siestų, nei pertraukų, kai labai šalta. Virš kelininkų – tik dangus, jie dirba ir kai spaudžia 30-ies laipsnių speigas, ir kepina 35-ių karštis“, – sako R. Čepienė.
Kai kaitra tampa nebeištveriama, vyrai imasi gaivintis ir neįprastais metodais. R. Čepienė yra girdėjusi, kad tokie atletai išsirengia net iki trumpikių.
„Vyrams atrodo, kad nusimetus drabužius bus ne taip karšta. Bet jokių atvirų vietų dirbant negali būti, per karščius ypač tenka kontroliuoti, kad kelininkai vilkėtų darbo aprangą“, – kalbėjo atstovė spaudai.
Daugiausia skundų iš pardavėjų
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius šią vasarą dar nesulaukė skundų dėl karčių, nors, anot vedėjo pavaduotojo Vaido Pauliuko, ankstesniais metais tokių būdavę.
Nors atrodytų, kad labiausiai nuo kaitros kenčia dirbantieji lauke, tačiau daugiausia nusiskundimų inspektoriai sulaukia iš prekybos centrų darbuotojų.
„Didieji prekybos centrai pasirūpina kondicionieriais, o mažose parduotuvėse jie neveikia arba visai neįrengti, vėdinimo sistemos irgi nepakankamos. Tokios problemos daugiausia būdingos kaimo parduotuvėlėms“, – teigė V. Pauliukas.
Optimalia temperatūra patalpose laikoma iki 25 laipsnių, taip pat privalo būti užtikrintas oro judėjimas. Anot jo, šiuo metu rengiama nauja Darbo kodekso redakcija ir darbdaviai turi galimybę pateikti rengėjams savo pasiūlymus.
Uždaryti langus – klaida
Užkepinus karščiams darbo gerokai padaugėjo medikams. Respublikinės Panevėžio ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje šiomis dienomis pacientų antplūdis.
„Karštis turi įtakos visoms ligoms. Kreipiasi ne tik sergantieji lėtinėmis, bet ir jauni žmonės, dirbantys lauke ir per mažai išgeriantys skysčių. Karštį labai sunkiai toleruoja širdininkai. Per karščius tenka koreguoti ir kai kurių vaistų vartojimą, pavyzdžiui, didėja kraujo krešumas“, – perspėja skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis pastaruoju metu sulaukia maždaug 70-ies iškvietimų per parą. Anot stoties direktoriaus Vilniaus Mitkos, apie pusę pacientų tenka vežti į ligoninę.
Nors, anot direktoriaus, iškvietimų smarkiai nepadaugėjo, tačiau akivaizdžiai pasikeitė jų pobūdis. Per karščius greitosios medikų gerokai dažniau šaukiasi sergantieji širdies, plaučių, kraujagyslių ligomis.
V. Mitka atkreipia dėmesį, kad net ore spiginant saulei nėra gerai bandyti išsaugoti vėsą uždarinėjus langus – nepatenkant iš lauko oro, patalpoje besikaupianti drėgmė dar labiau apsunkina širdies darbą.
„Kartais per karščius nuvažiavę pas senukus randame nuo drėgmės net sklidžias grindis“, – teigia V. Mitka.
Anot jo, šiomis dienomis būtina gerti kuo daugiau vandens, vengti saulės, neišvengiamus darbus lauke nudirbti dar anksti ryte arba vėlai vakare, dėvėti laisvus, kuo mažiau sintetikos turinčius drabužius, kad organizmas lengviau į aplinką atiduotų šilumą, vengti skersvėjų, nes organizmui sudėtinga greitai persiorientuoti nuo karščio į vėsą.
Juntamas karštis gerokai didesnis
Klimatologai tvirtina, jog Lietuvą apėmusia kaitra neturėtume stebėtis – liepos trečiasis dešimtadienis statistiškai pats karščiausias metas.
Prognozuojama, kad karšti orai šalį vargins dar bent artimiausias penkias dienas. Lietuvoje būta ir gerokai karštesnių vasarų. Ekstremalios padėties dėl sausros Vyriausybei vos neteko skelbti 1996 metais, o ligšiolinis Lietuvos karščio rekordas – 37,5 laipsnio Celsijaus – buvo užfiksuotas 1994-ųjų liepos 30-ąją Zarasuose.
Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nors šiandien Panevėžyje pavėsyje termometro stulpelis neturėtų pakilti aukščiau 30-ies laipsnių, tačiau įvertinus ir santykinį oro drėgnumą, karščio indeksas, tai yra realiai juntama temperatūra, sieks 35 laipsnius. Klimatologai perspėja, kad esant tokioms oro sąlygoms jaučiamas stiprus diskomfortas, būtina vengti fizinio aktyvumo ir nebūti saulėje bent nuo 12-os iki 16-os valandos.
Ne ką lengviau bus išverti ir sekmadienį, kai termometrai Panevėžyje rodys 31-o, bet realiai organizmas jaus 34-ių laipsnių karštį.
„Vasarą realiai juntama temperatūra susijusi ne tik su oro temperatūra, bet ir drėgnumu. Kuo oras drėgnesnis, tuo sunkiau ištverti karštį. Kadangi Lietuvoje daugiau drėgmės nei Azijos šalyse, mums iškęsti karštį kur kas sunkiau nei tadžikams, uzbekams“, – teigė Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valiukas.
Net klimatologus stebina šiųmetis unikalus reiškinys – kaitra pajūryje. Į Jūros šventę kviečiančioje Klaipėdoje šiandien net pavėsyje realiai juntama temperatūra sieks 39 laipsnius.
„Įprastai aukščiausia temperatūra fiksuojama rytiniuose šalies rajonuose, bet šią vasarą dėl oro masių judėjimo karščiausia pajūryje. Tai tikrai ne tendencija, o išskirtinumas“, – tvirtino D. Valiukas.
Šiais metais staigmeną pateikė ir Baltijos jūra. Anot klimatologo, dėl susimaišiusių ir iš gelmių pakilusių vandens masių, jo temperatūra siekia vos 14 laipsnių, tai yra bent 5-iais laipsniais mažiau nei įprasta.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
