Vos gavę šešiaženklį kyšį ar „nusavinę“ keletą milijonų valstybės pinigų, aukšti valdininkai bei įtakingi asmenys skuba juos „legalizuoti“ pirkdami nekilnojamąjį turtą ar kitas vertybes. Mat vos tai padarę jie gali būti ramūs - turtas nebebus atimtas. Tuo susirūpino jau ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, galimybių konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytas pilaites ar kitą turtą yra užtektinai. Bet nors įstatymai ir dabar įpareigoja teisti įtakingus valdžios atstovus - iki šiol nenubaustas nė vienas.
Susirūpino prezidentė
Lietuvoje, priešingai nei daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, kyšininkai gali miegoti ramiai - už kyšius ir pavogtus valstybės pinigus įsigytas turtas nėra atimamas. Nors pati prezidentė D.Grybauskaitė pripažino, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), specialiosios tarnybos turi visas galimybes įrodyti, kad kai kurie valdininkai, gaudami kelių tūkstančių litų dydžio atlyginimą, iš šių pajamų niekaip negali įsigyti milijonus verto turto. Tačiau to nėra.
„Labai norėčiau matyti, kad ši žinyba (VMI - red. past.), turėdama labai daug galių ir informacijos, sugebėtų išanalizuoti tą informaciją. Ir kai mes kalbame apie atsakomybę, taip pat ir valstybės tarnautojų, aš siūlysiu turto konfiskavimą už nelegaliai įsigytą turtą. VMI tokią analizę jau seniai galėjo daryti. To nebuvo daroma. Sąmoningai ar ne, bet kokiu atveju rezultatas yra blogas. Taip ir vertinu VMI vadovų veiklą“, - praėjusią savaitę žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Įstatymai jau yra
Tiesa, dar pernai kovą Vyriausybė suteikė vilties, kad kyšininkai ir valstybės turto grobstytojai bus pradėti realiai bausti. Vyriausybė pritarė projektui, kuriuo pavedė Lietuvos kriminalinės policijos biurui vykdyti nusikalstamu būdu įgyto turto paiešką, o Generalinę prokuratūrą įpareigojo bendradarbiauti šiuo klausimu su užsienio valstybėmis. Tad gal ledai pajudėjo?
Rolandas Tilindis, Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras, nudžiuginti neturėjo kuo. Jis prisiminė vos porą kitų institucijų prašymų padėti dėl galbūt nelegaliai įgyto turto užsienyje. Kaip baigėsi šie atvejai - prokuroras negalėjo pasakyti.
„Nepriklausomai nuo to, ką priėmė Vyriausybė, mūsų skyriuje darbas vyko, vyksta ir vyks: kai užsienio valstybės mano, kad mūsų teritorijoje yra turto, įgyto nusikalstamu būdu, jos prašo „uždėti areštą“. Lygiai to paties mes prašome užsienio valstybėse. Susirašinėjimas vyksta nuolat. Tuo Vyriausybės nutarimu buvo atskirtos dvi stadijos: pirma - policija susižino ir užsiima turto paieška. Antra - turtą suradus, kad su juo būtų atlikti procesiniai veiksmai, kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą“, - sudėtingą turto paieškų sistemą paaiškino R.Tilindis.
Vagys teisintis neprivalo
Tačiau jis pripažino, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri tiria korupcines bylas, prokuratūros prašymais tikrai neužkrauna. Esą dauguma kyšininkų, norėdami išplauti pinigus, juos realizuoja arba laiko užsienyje. Kiek iš mokesčių mokėtojų pavogtų pinigų bei kyšių išplaunama Lietuvoje, teisėsaugininkai atsakyti nepajėgūs.
„Dauguma korupcinių nusikaltimų yra lokalūs - vienas davė, kitas paėmė, o dar kitas „prekiavo" įtaka. Bet Lietuva yra pernelyg maža, bankinė sistema - per daug skaidri tam, kad kas nors bandytų korupciniais ryšiais įgytas lėšas „praplauti“. Tai vyksta nebent per Šveicarijos bankus. Todėl korupcinėse bylose tokių prašymų yra labai mažai. Lyg ir yra pora atvejų buvę, kai kreipiamasi pagalbos, bet detalizuoti negalėčiau - per rankas pereina 20 000 bylų“, - sakė R.Tilindis.
Pasak prokuroro, didžiausia bėda, jog dabar galiojantys teisės aktai nusikalstamu būdu įgytą turtą ir jo išieškojimo procesą leidžia pradėti tik tarnyboms įrodžius, kad tas turtas tikrai įgytas nelegaliai, nors kitose valstybėse prakaituoti turi pats galimas kyšininkas.
„Palyginti su kitų valstybių praktika, laikomės klasikinio principo, kad įrodinėjimo našta tenka tiriančioms institucijoms. Yra valstybių, kuriose ta našta perkeliama tam, kas tą turtą turi. Manau, Jos Ekscelencija prezidentė ir eina ta linkme, kad prisidėtume prie tų valstybių, kurios taiko atskiresnę politiką įtartino turto atžvilgiu. Nes dabartinis mechanizmas neuždaro rato - visuotinio deklaravimo nėra, o galimybių legalizuoti žmonės tikrai randa, panaudojant ir užsienio valstybes, ir „ofšorus“ - visokius mechanizmus, galima kalbėti ir apie jau klasikine pasaka tapusią „bobulės dovaną“, - paaiškino jis.
Kovą tik imituoja
Tad jei valstybės institucijoms tereikia įrodyti kyšininkavimą, ir įstatymai leidžia atimti nelegalų turtą, gal iš tiesų valdininkai jau konfiskavo begalę vasarnamių, kotedžų bei kitų gėrybių, tik nespėjo tuo pasigirti?
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) informacijos atstovė Rūta Andriuškaitė tvirtino, kad tarnyba tikrai dirba darbą. Tačiau duomenų, kiek darbo padaryta, niekur nėra.
„Nelabai kuo galėtumėme padėti. Tik galiu užvesti ant kelio - lyg ir buvo kažkokia informacija Generalinėje prokuratūroje, apžvelgta kažkokia problematika. Mes tik atliekame ikiteisminį tyrimą, bet teismuose atstovauja jau prokurorai, visą medžiagą - teismo sprendimus ar dar ką nors - gauna prokuratūra", - kas nuveikta, informavo FNTT atstovė.
Galbūt kyšininkus turinti gaudyti STT nuveikusi ką nors daugiau? Tarnybos atstovė Julija Antanaitienė nuramino - STT kol kas kyšininkų įgyto turto neatiminėja. Geriausiu atveju atima patį kyšį, bet tik tada, kai įstatymams nusižengusį valdininką už rankos pagauna „proceso metu“.
„Sakote, dėl statistikos, kiek turto konfiskuota? Tai praktiškai nerealu. Nežinau, ar apskritai yra kokių skaičių. Man atrodo, kad yra dar tik projektas dėl išplėstinio turto konfiskavimo, jei jo neįmanoma pagrįsti teisėtomis pajamomis. O kol kas yra tik konfiskuojami, kaip čia pasakius, nusikaltimo įrankiai - kyšiai. Dėl kito turto konfiskavimo yra projektas. Kokios stadijos - taip pat kol kas negaliu pasakyti", - apie pastangas kovoti su milijonus iš korupcijos susikraunančiais asmenimis pasakojo J.Antanaitienė.
500 mln. Tiek litų kasmet uždirbama iš kontrabandos, kyšių, pinigų grobstymo ir kitos antiįstatymiškos veiklos
Tolerancija nusikalstamumui
Kęstutis ČILINSKAS - teisininkas:
Prezidentė ruošiasi pasiūlyti naujas įstatymų pataisas, pagaliau realiai leisiančias konfiskuoti įtakingų asmenų už kyšius ir nelegalius pinigus įgytą turtą. Gal situacija pagaliau pasikeis?
Visa teisinė sistema su visais reikalavimais neveikia aukščiausių kategorijų politikų ir pareigūnų atžvilgiu. Normalioje valstybėje negali būti taip, kad kai kuriems valstybės tarnautojams veiktų visos sankcijos, taip pat ir dėl korupciniu būdu įsigyto turto, pinigų plovimo, bet nuo tam tikro laipsnio tai neveiktų. Bet mūsų valstybėje taip yra. Galima kalbėti ir apie kai kurias valstybines sutartis su verslu, kuriose net įvardyta, kad negalima reikalauti ginti viešąjį interesą, taip pat negalima reikšti jokių reikalavimų valdžios atstovams, kurie su jais bendradarbiavo. Priešingai - tik jie turi teisę iš Lietuvos biudžeto Stokholmo arbitraže nusirašyti tam tikras sumas, kurių jie pageidauja. Tad viešasis interesas niekaip negali būti ginamas. O teisinė valdžia, prokurorai visada aiškina - jei politikai pasakytų, ką traukti baudžiamojon atsakomybėn, mes trauktume. Bet patys tai netrauksime. Kitaip sakant, teisingumo sistema priversta dairytis į viršūnes, koks bus duotas signalas. O signalai nėra geri. Verslo struktūros atleidžiamos nuo žemės, kitų mokesčių. Įstatymų daug priimta, ir dar bus. Bet kad ir kokius įstatymus priimtų prezidentė, sistema vis tiek neveiks, nes ginančiosios struktūros - labai įtakingos.
Galbūt net nesistengiama išreikalauti duomenų apie kai kuriuos asmenis iš Šveicarijos bankų tik dėl to, kad taip būtų pažeistos žmogaus teisės?
Kai kalbama apie pinigų plovimą, kai vyksta persekiojimas, tai nelaikoma žmogaus teisių pažeidimu, nesvarbu kokia forma kurioje valstybėje yra tie pinigai. Nė viena žmogaus teises ginanti organizacija nėra rengusi protesto dėl to, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai buvo areštuoti. Daugelyje valstybių tai yra stipriai daroma. Galbūt ateis laikas, kai ir pas mus tai bus paskelbta - juk ne tik kaimyninės šalys, bet ir Rusija tai jau pradėjo daryti. Asmenys būtų, be kita ko, nubausti ir dėl to, kad nedeklaravo pajamų. Ir ne jų teisės, o piliečių teisės, kurių sąskaita pelnomasi, čia pažeidžiamos.
Turbūt teisingas teisinis principas, kad kyšininko kaltę turi įrodyti valstybės institucijos, o ne pats kyšininkas - savo nekaltumą? Galbūt institucijos tikrai neturi pakankamai duomenų apie kyšininkus ir grobstytojus?
Kai kalbama apie finansinius nusikaltimus, pasaulyje yra kita praktika. Jei tamsta turi milijoną, būk malonus, paaiškink, iš kur jis pas tave. Paprastai tie klausimai užduodami žmonėms, apie kuriuos yra netiesioginių duomenų, kad jie užsiima korupcija, pinigų plovimu. Juk ir Lietuvoje mokesčių inspekcija tokias teises turi - pasiūlyti piliečiui pagrįsti, iš kur uždirbdamas 800 litų per mėnesį valdo turto už 8 milijonus litų. Be abejo, surinkti informaciją, patikrinti tai - gana lengva. Bet girdžiu ir iš teisėsaugos darbuotojų, tai matosi ir iš įvairių bylų: žinios apie neteisėtą praturtėjimą taip pat tampa jau kito praturtėjimo šaltiniu, populiariai naudojama šantažo priemone. Jei asmuo politikas - jis priverčiamas priimti politinius sprendimus. Tokie asmenys labai reikalingi valdžioje. Ši sistema - išvešėjusi, tokie žmonės saugomi, dengiami, kol vykdo užsakovų valią. Visi viską žino, visi viską gali pasakyti, bet yra tolerancija, nes jie vienas kitam reikalingi.
Ignas Jačauskas
