Jonė OŽALAITĖ
Ne vienas įvykdęs kokį nors nusikaltimą, už kurį žino galįs sėsti ilgiems metams už grotų, bando pasislėpti užsieniuose. Tačiau Europos Sąjungos ir kitoms šalims pasirašius tarpusavio teisinio bendradarbiavimo susitarimus, tai padaryti darosi vis sunkiau. Vieną po kito užsienio šalių teisėsaugos institucijos grąžina nusikaltėlius namo arba prašo jų suieškoti Lietuvos teisėsaugos. Pernai iš užsienio valstybių Generalinė prokuratūra gavo 353, o apygardų prokarūtos - 322 teisinės pagalbos prašymus. Didžioji dalis jų buvo įvykdyta - Generalinė prokuratūra, sulaikė 141, o apygardų prokuratūros - 206 įtariamuosius.
Savo ruožtu mūsų prokurorai kitose valstybėse ieškojo 552 įtariamiųjų. Tenykščiai kolegos padėjo surasti 416.
Grąžino po 4 metų
Praėjusią savaitę Klaipėdos apylinkės teismas 3 mėnesiams leido suimti iš Airijos pargabentą šiaulietį Marių Stočkų (23 m.). Vaikinas daugiau nei prieš 4 metus pabėgo į užsienį, Lietuvoje prisiviręs košės.
2004 metų vasarą M. Stočkus buvo įtartas Neringoje apvogęs keletą poilsiautojų. Vagišius brovėsi į poilsio namų kambarius ir šlavė nieko neįtariančių poilsiautojų daiktus: banko mokėjimo korteles, dokumentus, aukso dirbinius, pinigus, įvairią skaitmeninę techniką ir kt. Pavogtų daiktų vertė siekė beveik 13 000 litų.
Negana to, tų pačių metų rūgpjūtį M. Stočkus iš vienų poilsio namų kiemo nugvelbė automobilį "Mercedez-Benz", kainuojantį maždaug 50 000 litų.
Neringos policijos pareigūnai greitai nustatė įtariamąjį - rado M. Stočkaus pirštų atspaudus ir jį sulaikė. Vaikinas jau trejetą kartų buvo sėdėjęs teisiamųjų suole, tačiau teisėjai jam buvo mielaširdingi ir vis paleisdavo į laisvę.
Kaip sakė šiuo metu tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Linas Kiaurakis, ir tuomet, 2004-aisiais, teismas netenkino prokuroro prašymo M. Stočkui paskirti kardomąją priemonę - suėmimą. Tad vaikinas, likęs laisvėje, nuo tyrimo pasislėpė. Buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis.
Prieš gerus metus jo pėdsakai buvo aptikti Airijoje. Šioje šalyje M. Stočkui buvo pateikti kaltinimai dėl nepranešimo apie nusikaltimą. Vaikinas buvo nuteistas, o kai atliko bausmę, buvo pargabentas į Lietuvą ir perduotas teisėsaugos pareigūnų rankas.
Nusikaltimo pėdsakais - į Lietuvą
2007-ųjų pabaigoje Prancūzijoje, vieno miestelio pakelės griovyje buvo rastas nušauto vyriškio lavonas. Paaiškėjo, jog tai Lietuvos pilietis Virgilijus Goberis. Vyriškis šioje šalyje kartu su dar keliais tautiečiais dirbo statybose.
Prancūzijos kriminalistai ilgai narpliojo šią žmogžudystę. Pasitelkę Lietuvos teisėsaugininkus, jie dabar jau pateikė įtarimus nužudymu dviem Lietuvos piliečiams, tuo metu kartu su V. Goberiu dirbusiems statybose ir kartu su juo gyvenusiems. Todėl Prancūzijos tyrėjų prašymu sulaikyti vilnietis Reimundas Leidmonas ir šiaulietis Arūnas Kairys.
Šiaulietis įtariamas nušovęs V. Goberį, o R. Leidmonas - padėjęs paslėpti lavoną. Stengdamiesi nuslėpti nusikaltimą vyrai nužudytąjį įkišo į automobilio bagažinę ir, išvežę už miestelio, įvertė jį į pakelės griovį. Vėliau abu įtariamieji grįžo į Lietuvą.
Abu sulaikyti vyrai neseniai apklausti Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme, dalyvaujant iš Prancūzijos atvykusiam tyrėjui. R. Leidmonas ginasi žudęs savo tautietį. Jis tikina, esą grįžęs namo, jau rado V. Goberį nužudytą. O auką padėjęs slėpti, nes esą A. Kairys jam grasinęs. Dėl ko buvo nužudytas V. Goberis, kol kas neaišku.
Tyrimas dėl nužudymo bus tęsiamas Prancūzijoje.
Argumentų niekas neklausė
Kartais teisėsaugininkai perduodami įtariamąjį kitai valstybei padaro ir klaidų. Štai kas atsitiko beveik prieš 2 metus.
Tuomet kaunietis Gediminas Gerčius Italijos pareigūnų buvo apkaltintas priklausius estų nusikalstamai grupuotei, plėšikavus ir įvykdžius bent 5 sunkius nusikaltimus. Pirmiausiai į italų teisėsaugos akiratį pakliuvo Gedimino brolis. Italų pareigūnų prašymu vyras buvo suimtas ir uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių. Tačiau greitai buvo paleistas, nes paaiškėjo, jog žmogus niekada nėra buvęs užsienyje. Tuomet 2 mėnesiams į Lukiškes pasodintas Gediminas. Niekas nesiklausė, kai G. Gerčius tikino, jog jis čia niekuo dėtas, kad, ko gero, kažkas pasinaudojo jo jau seniai pamestu pasu, kad nusikaltimų darymo metu jis dirbo Anglijos fabrike. Buvo pateikti nekaltumą įrodantys dokumentai, tačiau vyras vis tiek buvo išsiųstas į Italijos kalėjimą Milane.
Italijos kalėjime G. Gerčiui teko praleisti net 22 mėnesius, kol pagaliau jis atgavo laisvę. Ir ne savo tėvynainių dėka. Vyrui užteko ryžto nenuleisti rankų. Žūtbūt nutaręs įrodyti savo nekaltumą, per didžiausius vargus jis susirado italę advokatę T. Versačę, o ši neteisingai apkaltintą lietuvį ėmė ginti be jokio atlygio. Po beveik 2 metų G. Gerčius pagaliau buvo išteisintas ir paleistas laisvėn. Žmogus sako, kad už tai, ką jis patyrė per tuos teisingumo ieškojimo metus, iš Italijos derėtų išsireikalauti solidžios kompensacijos. Jis, beje, tą ir ketina padaryti. Italijos įstatymai numato, jog už neteisėtai nelaisvėje praleistą dieną turi būti sumokėta 235 eurai. O G. Gerčius nelaisvėje išbuvo daugiau nei 650 dienų.
Pernai ir užsienio į Lietuvą buvo parvežta 416 įtariamųjų, o Lietuvos teisėsaugininkai kitoms šalims perdavė 347 įtariamuosius.
