Švietimo ir mokslo ministerija surengė apskritojo stalo diskusiją, skirtą aktualiai temai „Socialinis emocinis ugdymas ir patyčios Lietuvos mokyklose“.
Per diskusiją, kurioje dalyvavo Prezidentūros, pedagogų profsąjungų, nevyriausybinių organizacijų, universitetų, kitų ministerijų atstovai, buvo pristatyti leidiniai „Socialinis emocinis ugdymas. Kas tai? Kuo gali mums padėti?“ ir „Patyčios Lietuvos mokyklose: problemos ir jų sprendimo būdai“.
Akcentuota, kad nors patyčių ištakų reikėtų ieškoti visuomenėje ir šeimose, mokykla – pati veiksmingiausia terpė, kurioje įmanoma sustabdyti ar bent sumažinti vaikų patyčias.
Šiuo metu Lietuvos mokyklose galima rinktis iš keturių tarptautinių programų, kurios yra pritaikytos šalies ugdymo įstaigoms: „Zipio draugai“, „Antras žingsnis“, Lions Quest programa „Paauglystės kryžkelės“ ir „Olweus“. 2010 metų duomenimis į „Olweus“ prevencinę programą įsitraukė 93 mokyklos. Naujausi tyrimai rodo, kad šiose mokyklose 15 proc. sumažėjo mokinių, iš kurių tyčiojamasi, ir 16 proc. sumažėjo besityčiojančiųjų.
„Prevencinių programų esmė yra ta, kad jos turi būti nukreiptos į socialinių emocinių problemų sprendimą. Mokykloje turime atsakingai pasirinkti problemą, paklausti savęs, ko trūksta mūsų mokiniams? Kokie jų poreikiai? Kodėl būtent šią programą renkamės? Mokytojai sako, kad į mokyklas ateina vis sudėtingesni vaikai, jų problemos yra kompleksinės.
Dėl to nei vienas mokytojas, nei vienas socialinis pedagogas, nei mokyklos psichologas atskirai negali pavieniui išspręsti problemų, – reikalinga komanda. Kita vertus, net vienas mokytojas labai daug ką gali padaryti, nes nė viena prevencinė programa nėra panacėja, ar ji pavyks ar ne, priklauso nuo ją įgyvendinančių žmonių. Labai veiksminga priemonė – į šios problemos sprendimą įtraukti tėvus“, – sako dr. Antanas Valantinas, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Politikos analizės skyriaus vedėjas.
Dr. A. Valantinas akcentuoja, koks mokyklose svarbus socialinis emocinis ugdymas. Jo teigiamą poveikį patiria visi vaikai: ir turintys problemų, ir jų neturintys, klasėje sukuriama saugi, gerai valdoma, grįsta rūpinimusi aplinka. Net mokinių mokymosi rezultatai tampa geresni, sumažėja rizikingo elgesio. Ir įvairios prevencinės programos, ir neformalusis ugdymas geriausių rezultatų duoda tada, kai sprendžiamos ir socialinės emocinės problemos. Specialistai tik apgailestauja, kad socialinis emocinis ugdymas – Lietuvoje labiausiai apleista sritis.
Kitas per diskusiją iškilęs klausimas – mokytojo ir mokyklos vadovo vaidmuo imantis prevencijos prieš patyčias. Mokytojas, kuris pats jaučiasi patyčių auka, negalės įgyvendinti prevencinės programos. Rezultatai bus tada, kai socialinis emocinis ugdymas iš tikrųjų bus viso mokyklos gyvenimo organizavimas, o mokytojas, įgyvendindamas prevencinę programą, keisis ir pats.
Į patyčių problemą mokyklose Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija šiemet kreips ypatingą dėmesį. Vyriausybė kovą prieš patyčias mokyklose paskelbė kaip vieną iš veiklos prioritetų, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pavasario sesijoje taip pat svarstys šią problemą.
Kovo 22–26 dienomis Lietuvoje prasidės „Vaikų linijos“ organizuojama kasmetinė akcija „Savaitė be patyčių“. Renginiais bus stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į sutrikusius vaikų santykius, patiriamas patyčias bei pažeminimus.
Akcijos metu kovo 22 dieną Prezidentūroje bus pasirašytas Švietimo ir mokslo ministerijos bei „Vaikų linijos“ inicijuotas memorandumas „Už vaikystę be patyčių“. Memorandumą pasirašys Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų, valstybės įstaigų, žurnalistų, tėvų, įvairių kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Leidinius „Socialinis emocinis ugdymas. Kas tai? Kuo gali mums padėti?“ ir „Patyčios Lietuvos mokyklose: problemos ir jų sprendimo būdai“ rasite Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt/svietimo_bukle/analizes.htm .
