Šiemet Pamaryje prognozuojamas vienas didžiausių potvynių - vandens gylis ant Rusnės kelio gali siekti vieną metrą. Pasak dienraščio "Lietuvos žinios", tokios prognozės buvo išsakytos Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje.
"Prognozuojamas vienas didžiausių potvynių, nes laukai rudenį užšalo be sniego. Paskui jo iškrito daug, tad dabar tirpstančio sniego vanduo renkasi pievose, padengtose ledu", - aiškino Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romas Renčeliauskas.
Pasak dienraščio, jei prognozės išsipildys, jau visai netrukus gali būti apsemta apie du trečdalius rajono teritorijos, o vandens gylis ant Rusnės kelio pasiekti metrą.
Šiemet, kaip ir pernai, didžiojo vandens tikimasi ateinant ne nuo Nemuno pusės, o nuo Minijos. Ten jau pasirodė properšos.
Pasak R.Renčeliausko, potvyniui rengiamasi ištisus metus, todėl dabar reikia tik suderinti veiksmus. Šiemet pagrindiniai užliejamų teritorijų gyventojų gelbėtojai bus ne gaisrininkai, kaip anksčiau, o kariškiai.
Vakarų karinės apygardos kariai į Pamarį atvyks dviem vikšrinėmis amfibijomis, kurias už 117 tūkstančius litų nupirko Vyriausybė iš naujos pasirengimo potvyniams ir jų padarinių šalinimo programos lėšų.
Galingos amfibijos, skirtos tankų evakuacijai, per potvynį stovės Vileikių užkardoje. Į nelaimės zoną jos vyks tik gavusios Ekstremalių situacijų valdymo centro įsakymą.
"Tikrai nevažiuosime pumpuoti iš rūsių vandens ar evakuoti iš tvarto, į kurį bėga srutos, gyvulių", - sakė R.Renčeliauskas.
Jis pabrėžė, jog ir galingiausios gali važinėti tik pažymėtais keliais, todėl Kintų ir Saugų seniūnijų vadovai įpareigoti kuo skubiau tai padaryti. Kad kariškiai galėtų geriau orientuotis užliejamose teritorijose, seniūnijose per potvynį budės vedliai, gerai pažįstantys kiekvieną kaimo keliuką ir sodybą. Pernai dėl nepažymėtų kelių apsemtose pievose įstrigo dvi Šilutės priešgaisrinės tarnybos amfibijos.
R.Renčeliausko teigimu, gelbėjimo tarnybos potvyniui pasirengusios, bet gyventojai iki šiol nerodo didelių pastangų.
Gyventojai raginami pasirūpinti maisto ir medikamentų atsargomis bent 10-iai parų, įsigyti plaustą ar valtį, paruošti paaukštinimus baldams ir gyvuliams, iš rūsių išnešti daržoves, kitas atsargas, užsandarinti šulinius, apsaugoti sodybas nuo ledo lyčių.
Ekstremalių situacijų valdymo centras yra parengęs specialias atmintines, tačiau praktika rodo, jog visada atsiranda gyventojų, kuriuos kasmetinis potvynis užklumpa netikėtai. Kad taip neatsitiktų, žmonės raginami drausti savo turtą. Nors Vyriausybė yra įsipareigojusi kompensuoti potvynių padarytą žalą, pernai gyventojų patirtų nuostolių už 246 tūkstančius litų dar niekas neatlygino.
BNS
