Šiemet pajūryje laukiama mažesnio pavasarinio potvynio nei ankstesniais metais.
Hidrometeorologijos tarnybos prognozėmis, 2009-aisiais potvynis Nemuno žemupyje bus mažesnis už vidutinį ir jo dydį nulems ledų sangrūdos bei nauji iškritę krituliai, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).
Potvynio metu gali būti užlieta apie 11 tūkst. ha teritorijos, kelias Šilutė - Rusnė bei nemaža dalis vietinės reikšmės kelių.
Atšilus orams, dar Nemunui ir Minijai nepatvinus, pradės tirpti žemesnėse Nemuno deltos vietose, laukuose ir kanaluose esantis ledas, todėl tos vietovės taip pat bus apsemtos.
Potvynio mastas priklausys ir nuo oro sąlygų. Jei vyraus sausi, saulėti orai, potvynis bus mažesnis, jei atšils staiga ir sniego tirpsmo metu iškris nemažai kritulių - potvynis bus didesnis.
Kaip pranešė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu Kuršių marių ledo danga intensyviai tirpsta - stebimos properšos nuo Ventės rago Grobšto rago link ir nuo Kintų Preilos link.
Priešalo sulaužymo tikimasi kovo viduryje - 12 - 14 dienomis.
Anot PDG, pastaruoju metu potvyniui jau ruošiamasi - pirmadienį Šilutėje ketinama surengti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį.
Pasitarimo metu bus diskutuojama apie valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimą veikti ekstremaliomis sąlygomis pavasario potvynio metu, ketinama įvertinti esamą padėtį ir prognozuoti situaciją pamario zonoje, aptarti pasirengimo problemas ir trūkumus.
Pasak PAGD, ankstesniais metais mažinant potvynio padarinius susidurta su kai kuriomis problemomis - dėl nesutvarkytos polderių sistemos užliejamos pievos, keliai ir nukenčia gyventojai, trūksta efektyvios automatinės potvynio stebėjimo ir perspėjimo sistemos, nėra teisinės bazės, reglamentuojančios teritorinį planavimą ir veiklos, naujos statybos apribojimus potvynio zonoje, gyventojų išsikėlimo kompensavimą ar priverstinį evakavimą iš užtvindomų teritorijų.
Departamentas teigia sudaręs pajėgų valdymo grupę bei patvirtinęs pasirengimo galimiems potvyniams Nemuno baseine veiksmų planą. Prireikus numatyta galimybė į potvynio zoną siųsti Mobilųjį valdymo punktą.
Nuo potvynio kenčiantiems pamario gyventojams ruošiasi padėti ir Lietuvos kariai. Pagrindinės nuolatinės parengties pajėgos, esant reikalui, į potvynio zonos vietas atvyks per 48 valandas, o iškvietus rezervo pajėgas, šios prisistatys per 24 valandas.
Paieškos ar gelbėjimo operacijos metu Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pritrūkus pajėgų ar technikos, taip pat savivaldybių ar apskričių ekstremalių situacijų valdymo centrų vadovams paprašius, bus pasitelktos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgos ir technika.
Be to, ekstremalių situacijų valdymo komisijos nariai apžiūrės naudojamą techniką potvynio metu.
