Bausmių vykdymo įstaigose visais laikais egzistavo draudžiamų daiktų patekimo nuteistiesiems problema. Atsiradus elektroninio ryšio priemonėms, ši problema įgauna naują atspalvį – plinta telefoninis sukčiavimas.
Per 2013 m. I pusmetį pataisos įstaigose perimta ir paimta iš nuteistųjų 5 228 mobilūs telefonai, 4 261 SIM kortelės, 390 modemų, tuo tarpu per 2012 m. iš viso buvo paimti 7 884 mobilūs telefonai, beveik 5 000 SIM kortelių. Taigi, statistika byloja, kad vien per šių metų pirmą pusmetį paimtų telefonų ir SIM kortelių skaičius beveik pasiekė praėjusių metų skaičių.
Bausmių vykdymo įstaigose nuolat vykdomos specialios prevencinės, organizacinės ir techninės priemonės siekiant užkirsti kelią draudžiamų daiktų, ypač mobiliųjų telefonų, pateikimui į įkalinimo įstaigas. Vien tik per 2012 m. laisvės atėmimo įstaigose buvo atlikta virš 56 tūkst. kratų, kurių metu išimti įvairūs draudžiami daiktai. 2008 – 2012 m. laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo paimta virš 27 tūkstančių mobiliųjų telefonų.
Apie 80 proc. mobiliųjų telefonų, SIM kortelių, modemų į laisvės atėmimo vietų įstaigas patenka nuotoliniu būdu t.y. įšovimų ar permetimų būdu, likusieji – bandant perduoti nuteistiesiems pasimatymų, lankymų ir kitais atvejais. Įšovimams naudojamos savadarbės suslėgto oro patrankos, kurių „šūvio“ nuotolis 300 – 350 m. Dažniausiai šaunama iš pravažiuojančios pro šalį mašinos arba teritorijos, esančios greta įkalinimo įstaigos. Kadangi šūvio nuotolis gana didelis, o laikas labai trumpas (1 – 3 sek.) tokį šūvį atliekančiam asmeniui net nereikia išlipti iš mašinos.
Įkalinimo įstaigų teritorijose, bandant perimti iš nuteistųjų įšautus paketus su mobiliaisiais telefonais ir kitais draudžiamais daiktais, nukentėjo ne vienas pataisos įstaigų pareigūnas. Dėl pasipriešinimo pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, per 2013 m. pirmą pusmetį pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai.
Pataisos įstaigų darbuotojų ženklią veiklos dalį užima uždraustų nuteistiesiems (suimtiesiems) turėti daiktų patekimo į įstaigas užkardymas, šių daiktų suradimas ir paėmimas. Tačiau tik kompleksinis šios problemos sprendimas bendradarbiaujant su teisėtvarkos institucijomis, ryšio operatoriais, bankais, seniūnijomis, bažnyčia, visuomene gali padėti apsaugoti žmones nuo telefoninių sukčių. Todėl kviečiame ryšių operatorių, bankų, seniūnijų, gerontologijos centrų darbuotojus, dvasininkus pagal kompetenciją prisidėti prie šios problemos sprendimo aiškinant visuomenei, ypač senyvo amžiaus žmonėms, apie telefoninio sukčiavimo būdus, požymius, pasekmes. Kalėjimų departamentas dar kartą primena, kad sulaukus neaiškaus skambučio:
• Niekada nepasimeskite, nepulkite vykdyti skambintojo prašymų, nurodymų, reikalavimų;
• Niekada nepateikinėkite elektroninės bankininkystės duomenų (PIN ar prisijungimo kodų);
• Niekada neperduokite grynųjų pinigų nepažįstamam asmeniui;
• Niekada neperveskite pinigų į skambintojo nurodytas banko sąskaitas;
• Niekada nevykdykite nurodymo, prašymo nupirkti išankstinio apmokėjimo kortelių ir padiktuoti jų kodus;
• Visada nedelsiant paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitikinkite, ar tikrai jam reikalinga Jūsų pagalba;
• Visada papasakokite apie skambutį kaimynui, draugui, kitam patikimam žmogui, kuris padės situaciją įvertinti adekvačiai;
• Visada apie įtartiną skambutį praneškite policijai bendruoju pagalbos numeriu 112;
• Visada įspėkite vyresnio amžiaus artimąjį apie galimus sukčių skambučius,
• Visada patarkite artimajam kaip reikėtų elgtis, jei būtų sulaukta įtartinų skambučių ar laiškų, ir kodėl negalima dalintis su skambinančiais ar rašančiais nepažįstamaisiais jokia asmenine informacija.
