Šiemet jau kilo 10 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes. 14 žmonių žuvo Vilniuje, 11 – Kaune, 8 – Vilniaus rajone, 5 – Šalčininkų rajone, po 4 – Lazdijų ir Joniškio rajonuose. Miestuose žuvo 42 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 53.
38 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 29 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (pernai per tą patį laikotarpį – 57), 5 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Be to, 12 gyventojų žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 4 – dėl padegimų. Dar 5 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5751 (48,2 proc. visų gaisrų), išdeginusių per 10 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose išaugo 35,5 proc.
1590 gaisrų (13,3 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 79 gyventojai (2013 m. – 105). Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 0,9 proc. Be to, 1008 kartus liepsnojo transporto priemonės (8,5 proc.), 954 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8 proc.), 79 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,7 proc.).
Miestuose užgesinta 5915 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 6006. Ugnis sunaikino 297 pastatus, 281 transporto priemonę, 2757 tonas pašarų, 5497 kv. m gyvenamojo ploto ir 11571 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 133 transporto priemones, 836 pastatus, 952 gyvūnus. Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (53 proc.), žolės deginimas (6,8 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,9 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,2 proc.), neatsargus rūkymas (2,2 proc.). Be to, įregistruoti 559 padegimai (4,7 proc.), 212 gaisrų (1,8 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 548 gaisrų (4,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 6925 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 19,2 proc. Be to, ugniagesiai gelbėtojai 2407 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 2404 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (17,9 proc. daugiau nei pernai). 780 kartų ugniagesiai gelbėjo žmones autoavarijose ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 148 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 58 žuvusius. Šiais metais 396 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 178 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 153) bei išgelbėjo 29 gyventojus. Be to, ugniagesiams teko 582 kartus budėti nukenksminant sprogmenis (76,4 proc. daugiau nei pernai), 149 kartus likviduoti cheminius incidentus, 63 kartus surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 268 gyventojus, iš jų 19 vaikų.
