Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pareiškė šiemet daugiau investuosiąs Rytų Europoje, siekdamas pagerinti sudėtingą ekonominę padėtį, privertusią regiono įmones mažinti įsipareigojimus.
Banko, kuris yra didžiausiais investuotojas 27 Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, prezidentas Jeanas Lemierre’as (Žanas Lemjeras) spaudos konferencijoje sakė, jog ERPB sieks dar labiau padidinti investicijas regione, nors jau praėjusiais metais jos pasiekė rekordinį 3,9 milijardo eurų lygį.
"Esame tam, kad skatintume regione investicijas ir, jei kiltų problemų, esame pasirengę savo dalyvavimą sustiprinti siekdami užtikrinti reikiamo lygio investicijų srautą", - teigė J. Lemierre’as.
Nepaisant santykinai gerų regiono ekonominių rezultatų, investicijų į Rytų Europą srautą paveikė pasaulinis ekonomikos sulėtėjimas. ERPB prezidentas nurodė, jog, pavyzdžiui, rizikos kapitalo investuotojams sunkiai sekėsi ieškoti pirkėjų, norinčių įsigyti regiono įmonių.
"Būtent todėl mūsų pagalbos reikia labiau, nei jos reikėjo anksčiau", - sakė J. Lemierre’as.
Vienas iš naujausių sandorių yra antradienį paskelbta 52,5 milijono eurų paskola, padėsianti akcijų fondams už 110 milijonų eurų įsigyti Lenkijos kabelinių televizijų kanalus iš sunkumus patiriančių Prancūzijos žiniasklaidos milžinės "Vivendi" bei lenkų koncerno "Elektrim".
Vis dėlto ERPB mažiau dėmesio skirs aštuonioms Rytų Europos šalims, kurios artimiausiu metu prisijungs prie Europos Sąjungos. Šiose šalyse bankas finansavimą 2003 metais sumažins iki 1 milijardo eurų, palyginti su 2001 ir 2002 metais atitinkamomis 1,6 milijardo ir 1,2 milijardo eurų investicijomis.
Daugiau lėšų bus skiriama pietuose esančioms ir menkiau išsivysčiusioms Balkanų pusiasalio šalims, Rusijai ir kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms.
Pasak J. Lemierre’o, bankas jau dabar 70 procentų lėšų skiria Rusijai ir kitoms menkiau išsivysčiusioms šalims.
ERPB prioritetų pasikeitimas vertinamas gana prieštaringai, nes tokioms šalims, kaip Vengrija, Čekija ar Lenkija, reikia labai didelių lėšų finansuoti pasirengimą narystei ES, be to, auga šių šalių biudžeto deficitai.
Į ES artimiausiu metu įstosiančioms valstybėms ERPB nedalyvavimas reiškia, jog bankas nebefinansuos projektų su valstybės garantijomis, suteikdamas paskolas gana aukštomis palūkanomis - prie LIBOR normos pridedant 100 bazinių punktų. Anot J. Lemierre’o, šios palūkanos gerokai viršija tas, kurias norėtų mokėti labiau išsivysčiusių Rytų Europos šalių privatus sektorius, tačiau vis dar pakankamai pigios Rusijos bendrovėms.
"Mes neturėtume konkuruoti su privačiu sektoriumi", - sakė banko vadovas.
Kaip ir kiti bankai ERPB nudegė nagus per 1998 metų Rusijos krizę. Todėl dabar bankas atidžiai stebi šioje šalyje vykdomas rinkos reformas. J. Lemierre’as pridūrė, kad nors aukštos naftos kainos ir padidino Rusijos atsargas, svarbiausia problema išlieka skaidrumas.
"Pagrindinės reformos, dėl kurių jau nuspręsta, yra sveikintinos", - teigė ERPB prezidentas.
Vis dėlto Rusijos vyriausybės įsipareigojimais laikytis skaidrumo suabejota praėjusį gruodį valstybei privatizuojant naftos milžinės "Slavneft" akcijas. Tuomet dvi Rusijos bendrovės naftos įmonę įsigijo tokiu būdu, kuris vadintas akivaizdžiai palankiu minėtoms bendrovėms, nes neužtikrino geriausios galimos kainos bei išstūmė kai kuriuos dalyvius iš teisėto konkurso.
Dideliu išbandymu Rusijai laikomas ir elektros energijos bendrovės UES pertvarkymas, kuris yra viena svarbiausių šalies laukiančių reformų. Kai kurie dabartiniai smulkieji UES akcininkai baiminasi, jog jų turimi paketai bus sumažinti, o pati bendrovė - perduota Rusijos finansinėms ir pramonininkų grupėms.
"Didelį pavojų kelia tai, kad UES privatizavimas gali būti neskaidrus ir nuvertinti bendrovės turtą", - aiškino J. Lemierre’as.
Tačiau tuo pat metu ERPB vadovas pažymėjo, jog smulkieji akcininkai turi suvokti savo padėtį, kurį neleidžia kliudyti pagal pajėgumą didžiausios pasaulyje komunalinių paslaugų bendrovės reformoms.
“Reuters”-ELTA
