Dėl to jie gaus mažesnį atlyginimą. Kita vertus, dabar gyventojų negaunami pinigai bus pervesti į fondus, o už juos – nupirkti vertybiniai popieriai.
Sulaukus pensijos, jie bus parduoti. Jeigu pardavimo kaina neviršys 5 tūkst. eurų, visus pinigus gyventojai gaus iš karto. Jeigu viršys – dalimis kas mėnesį arba rečiau.
Taigi, sprendimas nieko nedaryti arba iš naujo stabdyti kaupimą gali lemti, kaip ir kokia suma pinigų galės naudotis gyventojai, išėję į pensiją.
Po 100 eurų – kiekvienam kaupiančiam
Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. pabaigoje Lietuvoje iš viso veikė 40 II pakopos pensijų fondų, kuriuos valdė 5 pensijų kaupimo bendrovės. Bendra jų grynųjų aktyvų vertė sudarė beveik 5,91 mlrd. eurų. Jie priklauso 1,4 mln. šalies gyventojų.
Vasario pabaigoje Rusijos Ukrainoje sukeltas karas supurtė ir finansų rinkas, kurių nuotaikos atsispindi ir pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų rezultatuose.
Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą sumažėjo -4,45 proc., o vertė sudarė 5,77 mlrd. eurų.
Grubiai skaičiuojant, net ir toliau į fondus pervedant kaupiančių pinigus, nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos iki šio kovo pabaigos gyventojų turto vertė fonduose sumažėjo 140 mln. eurų. Skaičiuojant vienam kaupiančiajam, tai vidutiniškai būtų po 100 eurų.
Fondų vertės svyravimai yra įprastas dalykas. Per ilgesnį laiką ji paprastai didėja. Tačiau jeigu kaupti nustojama arba į pensiją išeinama fondų nuosmukio metu, pensininkai gauna mažiau pinigų.
Kita vertus, jeigu dėl vertės sumažėjimo asmeniškai jų sukaupto turto vertė krinta iki mažiau nei 5 tūkst. eurų, jie gali tokiu metu sustabdyti kaupimą ir atėjus laikus visus pinigus pasiimti iš karto.
Tūkstančiams jau visai nedaug iki pensijos
„Sodra“ primena, kad yra skirtumas tarp automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą ir automatinio jo atnaujinimo.
„Į pensijų kaupimą II pakopoje įtraukiami žmonės, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai ir tie, kurie 2019 m. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Įstatymas numato, kad žmonės įtraukiami į kaupimą kas 3 metus, kol jiems sukaks 40 m.
Šiais metais pranešimus apie siūlomą automatinį įmokų atnaujinimą gavo ir tie gyventojai, kurie 2019 m. neterminuotai sustabdė pensijų kaupimą. Tokių žmonių yra beveik 175 tūkst.“ – aiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Ji pabrėžė, kad šie gyventojai nėra naujai įtraukiami į pensijų kaupimą – jie jau buvo kaupimo dalyviai, tik sustabdė įmokų pervedimą.
„Nuo šių metų liepos 1 d. jų įmokų pervedimas bus atnaujinamas automatiškai, jei iki birželio 30 d. jie neatsisakys įmokų pervedimo atnaujinimo.
Įstatymas numato, kad, atsisakius įmokų pervedimo atnaujinimo šiais metais, ši procedūra bus kartojama dar du kartus kas trejus metus, nepriklausomai nuo įmokas sustabdžiusio asmens amžiaus. Kaip ir įtrauktieji į pensijų kaupimą, šie žmonės gali atsisakyti įmokų pervedimo atnaujinimo“, – komentavo patarėja.
„Sodros“ duomenimis, iš viso pranešimai apie galimą įmokų atnaujinimą išsiųsti 175 tūkst. gyventojų, 80 tūkst. atsisakė įmokų atnaujinimo.
Skaičiuojama, kad yra beveik 90 tūkst. 41–59 m. amžiaus įmokas sustabdžiusių gyventojų, kuriems siūloma atnaujinti įmokų pervedimą. Taip pat 13 tūkst. tokių gyventojų, kuriems jau 60–65 metai, ir dar 34 asmenys, kuriems jau per 66 m.
Nėra vieno atsakymo, ar apsimoka
Bendrovės „M Capital“ regiono vadovas Benas Pilipauskas priminė, kad visi pensijų fondų dalyviai bus automatiškai paskirstyti bendrovėms į jų valdomus fondus pagal jų amžių atitinkantį fondą.
Vyriausi gyventojai priskiriami tokiems fondams, kurie daugiausia lėšų investuoja į mažiausiai rizikingus, vertybinius popierius. Tai yra į tokius, kurių vertė per trumpą laiką keičiasi mažiausiai.
„Kuo arčiau pensinio amžiaus gyventojams renkamas saugus investavimo planas, kai akcijų dalis nuo kompanijos priklausomai svyruoja nuo 10 proc. iki 19 proc. Atitinkamai jaunesniems žmonėms skirti fondai į akcijas (t.y. rizikingesnes investicines priemones) investuoja aktyviau“, – aiškino B. Pilipauskas.
Jo teigimu, kaip rodo Lietuvos banko duomenys, per pastaruosius trejus metus mažiausiai rizikingų fondų vidutinė vertė augo sparčiau nei vidutinė infliacija.
Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad priklausomai nuo fondo, kiekvienais metais gyventojas turi sumokėti nuo 0,2 proc. iki 0,5 proc. mokestį nuo jo vertės už fondo valdymą. Be to, yra ir 2,5 proc. dydžio vienkartinis mokestis nuo sukaupto turto vertės, kuris taikomas įsigyjant pensijos anuitetą.
Paklaustas, ar visiems asmenims, kuriems iki pensijos liko, pvz., 5 ar mažiau metų (ar kurie jau yra pensininkai), apsimoka atnaujinti kaupimą, B. Pilipauskas atsakė taip:
„Nėra vieno teisingo atsakymo. Nuo kiekvieno žmogaus tikslų priklauso, ar apsimoka ar ne. Jei asmuo yra sukaupęs mažiau nei 5 tūkst. eurų, jis dar pretenduoja į vienkartinę išmoką, jei jam nedaug likę iki 10 tūkst. eurų, reikia skaičiuoti, ar reikia kaupti ar ne, nes suma gali viršyti 10 tūkst. eurų ribą ir tada reiks pirkti iš „Sodros“ anuitetą. Tad tikrai tai yra labai individualus sprendimas. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su šios srities specialistu.“