Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021 m. palikti mokytojo darbą ketina 1475 pedagogai – tiek prašymų sulaukta skirti išeitines išmokas. Palyginimui, pernai ministerija sulaukė apie 1300 tokių prašymų.
Situacija darosi kritinė
Klausimus, kaip išsaugoti pedagogus darbo vietose, vis garsiau kelia ir Seimo nariai. Dalis jų siūlo kurti mokytojų išsaugojimo programas, kiti – didinti mokytojų uždarbį.
„Ar nereikėtų galbūt paleisti išsaugojimo programos? Žiūrint į skaičius, situacija įdomi gaunasi, mes šiais metais planuojame priimti apie 300 mokytojų padėjėjų. Tų padėjėjų per ketverius metus reikės dar 1000. Iš kur mes juos galime gauti, jeigu neišsaugosime?“ – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį klausė konservatorius Edmundas Pupinis.
Tam antrina ir savivaldybės. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovas Jonas Mickus teigia, kad situacija dėl mokytojų artėja prie kritinės ribos, todėl reikia sukurti jaunų mokytojų pritraukimo mechanizmą.
„LSA Vyriausybei siūlė į programą įrašyti mokytojų pritraukimo į mokyklas programą. Ten numatytų mechanizmus, kaip jaunus mokytojus paskatinti ateiti į mokyklą, kaip grąžinti mokytojus į mokyklą, kurie yra darbingo amžiaus. Manyčiau, valstybė dabar turėtų eiti tuo keliu. Mes visi žinome, kad situacija su mokytojais artėja prie kritinės situacijos.
Jeigu paliksime mes žmogų, kuris dėl savo amžiaus negali dirbti, nebėra jo darbas kokybiškas, dar prašysime jo, kad liktų darbe... Jeigu mokytojas per pamoką pradinėje mokykloje užmiega. Ar tai gali būti kokybiškas ugdymas“ – pastebėjo J. Mickus.
Vien stipendijų neužtenka
Skatindama jaunuolius rinktis pedagogikos studijas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skiria jiems 300 eurų stipendijas. Tačiau parlamentarai kritikuoja, kad to neužtenka.
„Jeigu mes turėtume švietimo politiką ir žiūrėtume sistemiškai, nemanau, kad būtų pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų rengimas ad hoc daromas. Ta 300 eurų stipendija – jūs negalvokite, kad jie visi ateis į mokyklas, jie neturi įsipareigojimo ateiti į mokyklas.
Reiškia, reikia mokytojų rengimą, mokytojų perkvalifikavimą ir mokytojų tobulinimo programas labai gerai peržiūrėti“, – komitete sakė Seimo narė, socialdemokratė Vilija Targamadzė.
Finansų klausimais jai antrino ir Seimo narė, Lietuvos regionų frakcijos narė Beata Petkevič. Parlamentarė pažymi, kad dalį mokytojų galėjo išgąsdinti ar išvarginti 2020–2021 metais mokyklose vykdytas nuotolinis mokymas.
„Mokytojai, kurie yra amžiuje, jiems buvo sunku mokyti vaikus. Ir jie dabar turi tokį neapibrėžtumo jausmą, kaip vyks mokslai kitąmet. Gal jie nori pasitraukti savo valia iš mokytojo profesijos.
Šiuo klausimu, manau, sprendimas būtų tik vienas – mokytojų atlyginimo pakėlimas. Nes čia tikrai yra vienas svarbesnių motyvų, kad mokytojai nebenori grįžti ir mokyti mišriuoju ar kiti būdu, nes jiems trūksta konstruktyvaus dialogo, tikrai sunku yra“, – pastebėjo B. Petkevič.
Į tai švietimo ir mokslo viceministras Ramūnas Skaudžius atsakė patikindamas, kad mokytojų atlyginimo klausimas jau numatytas Vyriausybės darbų plane.
„Dėl atlyginimų – tai ir Vyriausybės veiksmų plane numatytas atlyginimų kėlimas ne tik pedagogams, bet ir vadovams, švietimo pagalbos specialistams. Tas numatyta, ties tuo dirbama ir atlyginimai bus keliami“, – patikino viceministras.
ŠMSM išsikėlė tikslą, kad iki 2024 metų vidutinis mokytojo uždarbis siektų 130 proc. šalies vidutinio uždarbio (VDU). Šiuo metu VDU Lietuvoje siekia 967,3 eurus „į rankas“, vadinasi, vidutinis mokytojo atlygis turėtų siekti bent 1257,49 eurus.
Tuo metu nuotolinio ugdymo klausimu ministerijos pozicija griežta – naujus mokslo metus ruošiamasi pradėti kontaktiniu būdu.
„Mūsų visų bendras tikslas, kad visi vaikai nuo rugsėjo sugrįžtų į mokyklas, kad būtų kuo daugiau kontaktinio mokymo. Neišvengsime situacijų, virusas nėra įveiktas, skiepijimo tempai lėtėja, tikrai gali būti protrūkių ir gali tekti pereiti į nuotolinį mokymą.
Bet tikimės, kad tai bus tik fragmentai nuotolinio mokymo, kad kuo daugiau vaikų būtų mokoma kontaktiniu būdu“, – patikino viceministras.
Trūksta šimtų specialistų
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktame tyrime nurodoma, kad Lietuvos pedagogų amžiaus vidurkis, kuris yra 50 metų, yra didesnis nei kitų tyrime dalyvavusių EBPO šalių (44 metai). Be to, 57 proc. mokytojų Lietuvoje yra 50 metų ir vyresni (EBPO vidurkis – 34 proc.).
