Stiprindama savo vaidmenį pasaulyje, ES kuria savo Išorės veiksmų tarnybą, kurios veikla Sąjungai nepriklausančiose šalyse būtų panaši į diplomatinę.
Siekdamas didesnės šios tarnybos atskaitomybės, Europos Parlamentas derybose pasiekė, kad naujoji tarnyba būtų jam labiau atskaitinga. Trečiadienio plenarinės sesijos diskusijoje daugelis europarlamentarų tam pritarė ir ragino stiprinti šią tarnybą.
„Europai reikia Išorės veiksmų tarnybos tam, kad sustiprėtų jos užsienio politika“, – pažymėjo ES vyriausioji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė Catherine Ashton. Jos įsitikinimu, naujoji tarnyba leis „darniau ir ryžtingiau ginti ES interesus ir vertybes“ pasaulyje, ypač užtikrinant taiką bei sprendžiant konfliktus, taip pat toliau plėtoti vystomąjį bendradarbiavimą bei skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms. Prelegentė informavo, jog pagal pasiektą susitarimą mažiausiai 60 proc. tarnybos darbuotojų sudarys nuolatiniai ES pareigūnai, o likusią dalį – ES šalių diplomatai. Be to, bus siekiama išlaikyti geografinę ir lyčių pusiausvyrą.
„Geriausių Europos diplomatų sukauptos patirties, požiūrių ir kalbų įvairovė bus šios tarnybos skiriamasis bruožas ir privalumas“, – pridūrė tarnybos vadovė.
