Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, siekiama sukurti tokį prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį, kuris užtikrintų vaikui ir šeimai savalaikę ir kvalifikuotą pagalbą bei paslaugas, kad pati šeima taptų pajėgi spręsti jai iškilusias problemas.
Įstatymo pataisomis siūloma kiekvieno vaiko atvejį nagrinėti bendroje savivaldybės specialistų komandoje, atliekant Vaiko atvejo peržiūrą, taip pat paaiškėjus, kad vaikui ir šeimai reikia pagalbos – minėtoje peržiūroje sudaryti Pagalbos vaikui ir šeimai planą, o jam pasibaigus – organizuoti Vaiko atvejo peržiūrą, joje įvertinti Pagalbos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, vykdyti intensyvų socialinį darbą su vaiko tėvais, suteikti galimybes vaikui sugrįžti pas tėvus.
Projekte numatyta, kad galutinį sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos priimtų teismas, kuris turėtų įvertinti visų pusių argumentus, taip pat, ar savivaldybė padarė viską, kad vaiko nereikėtų paimti iš tėvų.
Ta pati tvarka galios ir vaiką skubiai (nakties metu, švenčių ar poilsio dienomis) paėmus iš tėvų, vaiką apgyvendinant pirmiausia socialinių globėjų šeimoje ar šeimynoje, nesant tokiai galimybei – institucijoje, o teismas, išduodamas leidimą vaiką paimti iš šeimos, patvirtins, ar toks sprendimas buvo neišvengiamas. Tačiau įstatymas suteiks teisę teisėjui ir neišduoti leidimo, jeigu teismas matys, kad savivaldybės įvairių sričių specialistai per mažai padėjo vaikui ir šeimai. Tuomet teisėjas įpareigos savivaldybę tęsti pagalbos ir paslaugų teikimą vaikui ir šeimai, vaiko neatskiriant nuo tėvų. Todėl naujuoju įstatymu siekiama, kad atsirastų prevencinis darbas su vaiku ir šeima, ir kuo jis bus efektyvesnis, tuo rečiau reikės vaiką paimti iš tėvų.
Įstatymas turės būti priimtas Seime.
