Seime rengiamas projektas, kuris turėtų Vyriausybę įpareigoti spręsti okupacijos žalos atlyginimo klausimą. Pagal projektą Vyriausybė privalėtų sudaryti konkrečių veiksmų planą ir už tai atsiskaityti parlamentui.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Justinas Karosas portalui „Balsas.lt“ pranešė, kad projektas bus svarstomas pirmadienį, todėl dar ankstoka apie jį kalbėti. „Projektas yra parengtas, bet posėdyje pirmadienį svarstysim, tada ir bus rezultatas. Kadangi tai yra tik projektas, aš nieko ypatingai negaliu pasakyti“.
J. Karosas tik pridūrė, kad Vyriausybei bus siūloma sudaryti darbo grupę, kuri nuolat koordinuotų šio klausimo sprendimo eigą. „Tai projektas, kuris kaip išeis ir kaip pasibaigs, paaiškės pirmadienį“, - teigė socialdemokratas.
Tėvynės Sąjungos frakcijos narys, Seimo Užsienio reikalų komiteto primininko pavaduotojas Audronius Ažubalis taip pat teigė negalįs plačiau komentuoti projekto, tačiau atkreipė dėmesį, kad jame nėra kalbama „apie tiesioginį kreipimąsi į Rusiją“.
Anot pirmininko pavaduotojo, esminis akcentas yra įpareigojimas Vyriausybei „spręsti iš pradžių savo vidaus darbus ir atlikti namų darbus“.
BNS praneša, kad pritarus šiam projektui Vyriausybė būtų įpareigota reguliariai informuoti Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus apie okupacijos klausimų sprendimo eigą ir pasiektus rezultatus.
Kalbėti su Rusija – bergždžias reikalas?
A. Ažubalis portalui „Balsas.lt“ tvirtino, kad nereikia išsigąsti santykių su Rusija pablogėjimo. „Aš nežinau, ar nesilaikymas Lietuvos piliečių valios, išreikštos referendumu, nėra didesnis nusikaltimas negu baimė kalbėti apie istorinę tiesą su kaimynais“, - samprotavo A. Ažubalis.
J. Karosas dėstė priešingą nuomonę, kad laikas iš tiesų nėra pasirinktas tinkamas. Pirmininkas taip pat priminė, kad Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Chkhikvadzė šiandien „aiškiai pasakė, kad Rusijos piliečiai psichologiškai ir istoriškai tam dar nėra pasiruošę“.
J. Karosas pripažino, kad 1992 birželio 14 d. referendumo sprendimas yra įpareigojęs Seimą spręsti okupacinės žalos atlyginimo klausimą, ir tautos valią vykdyti yra privalu.
Kita vertus, J. Karoso nuomone, naudos iš šio projekto nevertėtų tikėtis. „Galime tuos dalykus aptarinėti, bet tai daugiau pokalbis su savimi. Jeigu antra pusė nežada nieko daryti, mūsų pastangos šiuo atveju yra truputį bergždžios“.
Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusija į diskusijas šiuo klausimu nesileidžia.
Netiksliais duomenimis, SSRS okupacijos padaryta žala Lietuvai gali siekti apie 80 mlrd. litų.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.
