„Kliugerio“ slapyvardžiu žinomam verslininkui Algiui Klimaičiui gali tekti vėl minti teismo slenkstį ir dar kartą įrodinėti nebendradarbiavus su KGB.
Naujasis Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pateikė prašymą atnaujinti bylos, kurios pagrindinis herojus - Vokietijos lietuvis verslininkas A.Klimaitis, nagrinėjimą. „Tai lyg kasacija, šiuo atveju - įsiteisėjusiam sprendimui peržiūrėti“, - vakar „Lietuvos Žinioms“ aiškino A.Urmonas.
Pernai lapkritį LVAT paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą, kuriuo buvo panaikintas 2006 metų gegužę priimtas Liustracijos komisijos verdiktas pripažinti A.Klimaitį KGB bendradarbiu. „Kadangi tada mūsų komisijos, galima sakyti, nebuvo, savo valios pareikšti negalėjome. Todėl klausimas buvo sprendžiamas vienpusiškai“, - LŽ sakė A.Urmonas.
Jis kritiškai vertino teisėjus, nagrinėjančius su liustracijos procesu susijusias bylas. „Turi būti tam tikras akiračio lygmuo. Agentai kaip kokie traktorininkai ar dėstytojai, važiuodami į užsienį, niekada nepasirašinėdavo jokių raštų ir įžadų neduodavo. Juos galima atsekti tik pagal veiksmus“, - teigė komisijos vadovas. Anot jo, teisėjai, nežinodami kai kurių subtilių dalykų, tokiose bylose gali padaryti lemtingų klaidų.
Liustracijos komisijos sprendimą dėl A.Klimaičio bendradarbiavimo su KGB Vilniaus apygardos administracinis teismas naikino du kartus. Nagrinėjant administracines bylas dėl Liustracijos komisijos nutarimų panaikinimo buvo konstatuota, kad KGB stebėjo A.Klimaitį kaip informacijos šaltinį ir jam buvo suteikusi „Kliugerio“ pseudonimą, be to, su juo bendravo.
Maždaug prieš 20 metų į Lietuvą iš Vokietijos atvykęs A.Klimaitis aktyviai dalyvavo to meto visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Jis bendravo su Sąjūdžio kūrėjais, disidentais, žinomais visuomenės, politikos veikėjais. Be to, A.Klimaitis ėmėsi verslo, įkūrė „Litkomerc“ firmą, kuri vėliau dėl įvairių skandalų buvo likviduota.
A.Klimaitis buvo įstojęs į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), buvo jos tarybos narys. Kilus triukšmui dėl LDDP deleguoto premjero Adolfo Šleževičiaus A.Klimaitis iš partijos išstojo.
1992 metų pavasarį Generalinė prokuratūra verslininkui iškėlė baudžiamąją bylą dėl šnipinėjimo KGB naudai. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Praėjus metams ši byla subliuško ir buvo nutraukta. Konstatuota, kad A.Klimaitis nežinojo, jog bendrauja su KGB agentais, kurie jį išnaudojo kaip informacijos šaltinį. Kodėl verslininkui buvo suteiktas vokiškos kilmės „Kliugerio“ (gudruolio) pseudonimas, A.Klimaitis žurnalistams teigė nežinąs.
“Mūsų įsitikinimu, komisija turėjo užtektinai įrodymų, kad A.Klimaičio byloje priimtų būtent tokį sprendimą“, - apie motyvus, leidusius A.Klimaitį įvardyti KGB bendradarbiu, yra sakęs buvusios ir dabartinės Liustracijos komisijos narys teisininkas Petras Ragauskas. Tada jis neįtikimais pavadino teiginius, esą KGB darbuotojai A.Klimaičio byloje prisipažino prirašinėję nebūtų dalykų.
Ar atnaujinti A.Klimaičio bylą, kaip prašo Liustracijos komisija, LVAT pirmininkas spręs artimiausiu metu, kai tik byla bus pristatyta iš archyvo.
