Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai vykdo eksperimentus, kurie ateityje padės gydyti širdies ritmo sutrikimų turinčius pacientus. Pasak specialistų, tokie tyrimai pasaulyje dar nebuvo atlikti. Kad rezultatus būtų galima taikyti praktikoje eksperimentai atliekami su gyvūnais.
Elektrofiziologinės širdies savybės pasaulyje tyrinėjamos nuolat. Kai kurie atradimai, pavyzdžiui elektrokardiografas, sėkmingai taikomi diagnozuojant ar gydant širdies ligas. Sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, veterinarai ir medikai ėmėsi eksperimento, kuris tikisi suteiks dar daugiau informacijos gydant širdies ritmo sutrikimus. Tyrimų, su mažais gyvūnais, rezultatai negali būti naudojami gydant žmones, dėl to pradėti tyrimai su stambiais gyvūnais.
„Tokių tyrimų su kiaule su atvira krūtinės ląsta dar pasaulyje nėra atlikta ir mes tikimės, kad mums pirmiesiems pavyks tą padaryti labai kokybiškai, jau turime pradinius rezultatus ir po to galų gale galvosime kad tą metodą perkelti į klinikinius tyrimus diagnostikai“, – pasakojo eksperimento vadovas Jonas Jurevičius.
Naudojant specialius dažus, užrašytas gyvūno širdies elektrinis aktyvumas. Mokslininkams toks eksperimentas suteikė informacijos kaip sklinda elektrinis impulsas.
„Suradimas tos priežasties kur prasideda tie impulsai, kaip jie kyla ir plinta ar jie yra normalūs, ar kas ypatingai mums gydytojams svarbu ar nenormalūs, matydami tokius dalykus mes galime žymiai geriau diagnozuoti ir gydyti širdies ritmo sutrikimus ir įvairiausius širdies ritmo sutrikimus“, – nurodė Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas Rimantas Benetis.
„Tas metodas leistų labai tiksliai – milimetrų tikslumu įvertinti patologijos vietą, elektrinio impulso generavimo vietą, patologinio impulso arba sklidimo elektroninio signalo sklidimo patologinius kelius“, – sakė J. Jurevičius.
Tyrimai su gyvūnais vertinami nevienareikšmiškai, tačiau mokslininkai sako, kad kitų būdų eksperimentuoti nėra.
„Tai yra tokie visoje Europoje galiojantys nuostatai, kad sakykim kai ko galima išvengti ir nenaudoti gyvūno kaip modelio, gal kai ką galima laboratorinėmis sąlygomis, nenaudojant gyvūno, tai visa tai reikia labai rimtai įrodyti ir visi eksperimentai, mums tenka dalyvauti daugelyje, tai patikėkit ten tokie reikalavimai“, – kalbėjo LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos vedėjas Audrius Kučinskas.
Tyrėjai nusiteikę optimistiškai – jie tikisi, kad galės kuo greičiau praktiškai taikyti tobulesnį elektrinių impulsų registravimo metodą.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išlieka pagrindinė mirties priežastis.
