„Skype“ tapo viena iš populiariausių internetinių paslaugų, netgi iki tiek, kad tai yra naudojama kaip veiksmažodis, norint apibūdinti telefoninius skambučius internete („Skype me“), rašo „The New York Times“.
Septintus metus skaičiuojanti kompanija vis dar aktyviai veikia finansų fronte. Iš pradžių ji buvo parduota „eBay“, vėliau privatizuota ir šiuo metu siekia užbaigti šią kelionę pirminiu viešuoju akcijų siūlymu.
Vadovaujant naujam generaliniam direktoriui Tony Batesui, „Skype“ siekia atrasti naujų būdų, kaip gauti pinigų iš savo 124 mln. vartotojų, dauguma kurių nemoką nei cento už kompanijos teikiamas paslaugas. T. Batesas ieško galimybių patekti į naujas rinkas, tokias kaip bendrovių telefoninės sistemos ir mobilieji telefonai, kurios abi yra labai konkurencingos.
Įsikūrusi Liuksemburge, „Skype“ kompanija pirmąjį šių metų pusmetį užfiksavo 406 mln. JAV dolerių pajamas, 25 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Tuo tarpu kompanijos pelnas nukrito 42 proc., iki 13 mln. JAV dolerių.
Padidėjusios pajamos ateina iš vartotojų, kurie atlieka daugiau apmokamų skambučių. Tačiau pasisekimas yra gana menkas, turint omenyje paplitusį „Skype“ paslaugų vartojimą visame pasaulyje. Vos 6,5 proc. „Skype“ vartotojų moka už skambučius iš savo kompiuterių į stacionarius ar mobiliuosius telefonus. Didžioji dalis vartotojų skambina kitiems „Skype“ vartotojams ir už šiuos skambučius nemoka nieko.
Tyrimų kompanijos „Forester Research“ analitikas Charlesas Golvinas teigė, kad šie nemokami vartotojai turi tam tikrą vertę. Tačiau paversti juos mokančiais klientais, pasirodo, nėra taip lengva ir tai pakenks pirminiam viešam akcijų siūlymui.
„Yra sunku suprasti, kodėl investuotojas turėtų būti susidomėjęs įsigyti akcijas, iš kurių vargiai galima gauti pelną, – teigė jis. – Jie galbūt ir sukaupia pelną, tačiau tai nėra milijardai dolerių.“
T. Batesas atvyko į „Skype“ kompaniją iš „Cisco Systems“, kur vadovavo verslumo, komercijos ir smulkaus verslo skyriui. Pirmojo interviu metu jis save apibūdino kaip sudėtingos „Skype“ infrastruktūros gerbėją.
Dėl to, kad kompanija padavė paraišką dalyvauti pirminiame viešajame akcijų siūlyme, T. Batesas negali pasakoti visko apie ateities produktus ir kompanijos finansinę padėtį. Tačiau jis paminėjo, kad „Skype“ gali pasiūlyti dar geresnes skambinimo ir video skambučių paslaugas. Jis taip pat užsiminė apie galimybę susijungti su kitomis interneto kompanijomis, kad paspartintų augimą.
Spalį „Skype“ pristatė paslaugą, kuri leidžia vartotojams gauti savo „Facebook“ žinutes tiesiogiai į savo kompiuterių ekrano „Skype“ programą ir skambinti „Facebook“ draugams, kurie taip pat yra „Skype“ vartotojai
Mobiliųjų telefonų vartotojai skundžiasi, kad „Skype“ neskuba išleisti naujų savo produktų. Pavyzdžiui, „Skype“ vis dar vėluoja plėtodama video skambučių technologiją mobiliuosiuose telefonuose. Tiesa, kompanija deklaruoja, jog intensyviai dirba ties video produktais. „Skype“ taipogi laukė iki spalio mėnesio, kad pristatytų savo „Android“ aplikaciją, praėjus nemažai laiko po to, kai „Android“ tapo viena iš geriausių išmaniųjų telefonų operacine sistema.
„Skype“ 2003 metais įkūrė švedas Niklas Zennstromas ir danas Janusas Friisas kaip internetinę alternatyvą tradicinėms telefonų kompanijoms ir brangioms jų paslaugoms. Vartotojai netrukus pradėjo naudotis paslaugomis ir padėjo „Skype“ tapti didžiausia komunikacijų bendrove skaitmeniniame amžiuje.
Prieš penkis metus „Skype“ įsigijo „eBay“ už 2,5 mlrd. JAV dolerių. Buvo tikėtasi, kad pirkėjai ir pardavėjai „eBay“ rinkoje galės bendrauti tarpusavyje. Vis dėlto, šis derinys, iš kurio buvo laukiama pelno padidėjimo, žlugo, nes „eBay“ vartotojai mieliau bendravo, kaip tai iki šiol darė – elektroniniais laiškais. Praėjusiais metais „eBay“ už 1,9 mlrd. JAV dolerių pardavė beveik 70 proc. savo turimų „Skype“ akcijų investicinei grupei, kuriai vadovauja „Silver Lake Partners“.
„Skype“ atstovų teigimu, pirminio viešojo akcijų siūlymo metu yra tikimasi sukaupti 100 mln. JAV dolerių, nors, manoma, kad ši suma dar gali keistis.
Nemokamos paslaugos yra „Skype“ sinonimas, tačiau tik šių paslaugų vartotojams. T. Batesas teigė tikįs, kad korporacijos sumokės už interneto paslaugas, kurios sumažina jų telefonų sąskaitas, o taip pat tai suteiks jiem lengvą būdą vykdyti video konferencijas, naudoti skubias žinutes bei bendrauti su klientais. „Prieš tai pasaulis atrodė taip, lyg jame būtų verslo pasaulis ir vartotojų pasaulis, – teigė T. Batesas. – Jie labai greitai susilieja.“
Kad priviliotų kitas kompanijas „Skype“ tapo partneriais su „Avaya“ kompanija, didžiausia telefonų pardavėja įmonėms. Tačiau įtikinti vadovus, atsakingus už bendrovių telefonines sistemas, naudotis „Skype“ yra sudėtinga, teigė analitinės bendrovės „Frost & Sullivan“ analitinė Melanie Turek. Jos manymu, dauguma organizacijų patikėtų šios paslaugos nauda, tik realiai tuo įsitikinę, arba paprasčiausiai nežiūrės rimtai į „Skype“.
T. Batesas nori perkelti „Skype“ ir į mobiliuosius telefonus, tačiau mobiliųjų telefonų gamintojai į tokius planus žvelgia pakankamai atsargiai, vertindami būsimą naudą sau. Pavyzdžiui, praėjusiais metais AT&T uždraudė „iPhone“ vartotojams atlikti „Skype“ skambučius kompanijos 3G bevieliu tinklu. Vis dėlto, po didelės vartotojų kritikos bangos AT&T galiausiai nusileido. Tačiau kitiems gamintojams toks žingsnis entuziazmo nepadidino.
Yra ir įkvepiančių pavyzdžių. Pateikdamas bendradarbiavimo pavyzdį, T. Batesas nurodo į „Skype“ partnerystę su „Verizon“ bevielio tinklo paslauga. „Verizon“ kompanija savo vartotojam siūlo daugiau nei 20 telefonų, kuriuosi galima naudotis „Skype“ paslaugomis, kurių daugiau nei pusė yra parduodami su jau integruota „Skype“ programėle. „Mes galėjome ir toliau konkuruoti, – sakė „Verizon“ verslo plėtros direktorė Jennifer Byrne. – Abi kompanijos veikia toje pačioje verslo srityje, tačiau yra ir būdų veikti kartu.“
Tad kokį komercinį modelį „Skype“ priims ateityje - kol kas arba nežinoma, arba slepiama laukiant žinių iš investuotojų rinkos. Žinoma, klausimas, kaip gauti pajams iš didžiulio „Skype“ naudotojų rato yra labai aktualus - verslo klientams paslaugas apmokestinti visai realu. Bet ar toks žingsnis būtų pateisinamas paprastų vartotojų atveju - labai sudėtingas klausimas.
