Įdiegusi vieną iš išmaniojo tinklo elementų, bendrovė nuotoliniu būdu jau gauna informaciją iš daugiau nei 20 tūkst. verslo klientams įrengtų elektros energijos skaitiklių. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį prie automatizuotos duomenų nuskaitymo sistemos prijungta beveik 1,5 tūkst. elektros apskaitos prietaisų. Elektros apskaitos prietaisų automatizavimas suteikia galimybę automatiškai pateikti klientams sąskaitas už sunaudojamą elektros energijos kiekį, patiems klientams nedeklaruojant suvartojamo elektros energijos kiekio.
2015 metų birželį bendrovė planuoja įgyvendinti bandomąjį projektą, kurio metu 3 tūkst. buitinių vartotojų bus įdiegti išmanieji elektros energijos skaitikliai. Išmaniosios apskaitos sprendimai kiekvienam buitiniam vartotojui leis gauti tikslius valandinius elektros suvartojimo duomenis. Ši moderni technologija taip pat padės operatyviai reaguoti į elektros energijos tiekimo sutrikimus, greitai juos šalinti ir taip užtikrinti elektros tiekimo patikimumą, skatinti energetinį efektyvumą buitinių vartotojų segmente. Įvertinusi projekto rezultatus, bendrovė spręs dėl tolesnio išmaniųjų skaitiklių diegimo buitiniams vartotojams.
„Išmanusis tinklas apima daug elementų įvairiuose LESTO veiklos etapuose. LESTO ne tik stebi ir analizuoja išmaniojo tinklo galimybes, bet ir nuosekliai diegia jo komponentus, kurie didina tinklo patikimumą. Konkretaus išmaniojo tinklo elemento diegimą bendrovė vertina, atsižvelgdama į jo naudą vartotojui ir investicijų efektyvumą. LESTO visada siekia užtikrinti patikimą ir kokybišką elektros energijos persiuntimą vartotojams, sumažinant vidutinių neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų skaičių ir jų trukmę bei planinių nutraukimų trukmę“, - sako Virgilijus Žukauskas, LESTO generalinio direktoriaus pavaduotojas, Elektros tinklo tarnybos direktorius.
Šiuo metu bendrovė vykdo vieningo dispečerinio centro ir skirstomojo tinklo valdymo sistemos (DMS) viešąjį pirkimą. Planuojama, jog įgyvendinus šį projektą, tinklo eksploatavimas taps saugesnis ir efektyvesnis. Be to, tai sudarys prielaidas tolesniam išmaniojo tinklo diegimui.
LESTO taip pat įgyvendina kitus išmaniojo tinklo plėtros bandomuosius projektus – bendrovė diegia nuotolinio stebėjimo apie linijų pažeidimus įrenginius, bando „savaime besigydančius“ tinklus. Įgyvendinus pastarąjį projektą Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose, linijos, be dispečerio įsikišimo, reaguos į sutrikimus ir užtikrins, kad sutrikimai palies minimalų klientų skaičių. Tai leis greičiau atstatyti elektros energiją daugiau nei 5 tūkst. galutinių vartotojų. Be to, bendrovė neseniai atidarė pirmąją Lietuvoje elektromobilių greitojo įkrovimo stotelę, kurioje elektromobilio baterija įkraunama per mažiau nei 30 minučių.
Vertinant 2014-2020 m. laikotarpiu Lietuvą pasiekiančias Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, skirtas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir energijos efektyvumo skatinimą įvairiuose sektoriuose, tikėtina, kad tai taip pat prisidės prie išmaniojo tinklo kūrimo poreikio Lietuvoje. Europos valstybėse intensyviai diskutuojama apie išmaniojo tinklo plėtros perspektyvas. Augant atsinaujinančios energijos išteklių gamybos apimtims ir kintant vartotojų poreikiams, vis labiau pastebima tendencija pereiti nuo centralizuoto elektros energijos tinklo prie decentralizuoto. Efektyviam šio proceso suvaldymui kyla įvairių sprendimų – inovacijų diegimo, tinklo modernizavimo bei automatizavimo – poreikis.
Išmanusis tinklas (angl. – smart grid) – tai elektros tinklas, kuris ekonomiškai ir efektyviai integruoja visus vartotojus, užtikrina ekonomiškai veiksmingą ir tvarią energetinę sistemą su mažais nuostoliais, aukšta paslaugų kokybe ir tiekimo patikimumu bei saugumu.
