Pyktis yra viena iš dažniausiai neteisingai suprantamų ir neteisingai naudojamų žmogiškųjų emocijų. Pyktis yra reakcija į vidines emocijas, o ne suplanuotas veiksmas. Jį parodyti yra kur kas lengviau, nei giliai slypinčius jausmus. Kodėl mes supykstame?
Jausmai, glūdintys po pykčio reakcija, verčia mus jaustis pažeidžiamais ir silpnais; pyktis padeda mums pasijusti (bent jau laikinai) stipriais ir kontroliuojančiais situaciją.
Pyktis gali būti momentinė reakcija į pavienį įvykį arba gali būti reakcija į eilę įvykių. Užgniaužti jį yra nesveika. Išreikšdami pyktį impulsyviai, kaip mes dažnai tai darome, galime pajusti momentinį palengvėjimą, tačiau vėliau jis neišvengiamai atneš neigiamas pasekmes. Norėdami pakeisti savo reakciją į pyktį sukėlusias situacijas, mes turime suprasti, iš kur jis atsiranda. Kadangi pykčiu paremto elgesio mes išmokstame palaipsniui, jį galime nesunkiai pakeisti sveikesniais susidorojimo su sudėtingomis situacijomis elgesio modeliais.
Egzistuoja visa eilė faktorių, kurie padidina pykčio reakcijos tikimybę.
1. Jeigu mes vaikystėje matėme, kad tėvai pirmiau išreiškia pyktį, o paskui imasi spręsti problemą, labai tikėtina, kad naudosime tokį pat elgesio modelį. Taigi pykčio modelių mes išmokstame dar vaikystėje.
2. Jeigu mes susierziname ir jaučiame įtampą, labiau tikėtina pykčiu paremta reakcija.
3. Jeigu esame pavargę, mes taip pat būname labiau linkę elgtis vadovaudamiesi pykčiu.
4. Jeigu mes esame linkę užgniaužti savo jausmus viduje, o ne išsikalbėti apie juos, labai tikėtina, kad didėjant spaudimui mes pratrūksime pykčiu.
Pykčio stiliai
Kiekvienas iš mūsų išsiugdome ypatingą pykčio stilių:
1. Išprotėjusio vairuotojo stilius.
Šis asmuo skubėdamas arba susierzinęs ant kitų vairuotojų šaukia, keikiasi, rodo jiems įvairius gestus.
2. Paniurėlis.
Jis atsisėda į kėdę, užsidaro savyje ir su niekuo nebesišneka bei į nieką nežiūri.
3. Užgauliotojas.
Šis žmogus išlieja savo pyktį ir susierzinimą tik ant tų, kuriuos myli.
4. Apsimetėlis.
Jis ignoruoja savo susierzinimo objektą skaitydamas laikraštį arba per garsiai klausydamasis radijo ar televizoriaus. Kai su juo susiduria, jo atsakymas dažniausiai būna: „Aš nežinojau; aš pamiršau; aš pavargęs“.
5. Kaltintojas.
Jis mėgsta kaltinti visus dėl visko ir retai prisiima atsakomybę už savo trūkumus.
6. Keršytojas.
Šis asmuo tiki, kad turi teisę siekti keršto bet kokiomis priemonėmis ir pasiteisina viena mintimi: jie to nusipelno.
Pykčiu paremtos reakcijos gali būti sulygintos su nebevaldomu traukiniu, kuris netrukus gali nuriedėti nuo bėgių. Nedidelis pyktis gali paskatinti mus imtis teigiamų veiksmų. Didelis pyktis gali sukelti mums įsiūtį. Pykčio kaina yra ta, kad jis atitolins nuo mūsų visus tuos, kuriuos labiausiai mylime ir sukels pavojų netekti darbo.
