Pasak Respublikos gatvės šeimos klinikos šeimos gydytojo Valdo Maldaikio, magnis yra gyvybiškai svarbus organizmui, nes dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose, rūpinasi kaulų, raumenų ir nervų sistemos būkle.
„Magnis yra labai reikšmingas angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje. Jis kontroliuoja mūsų nervinius impulsus, kaulinio audinio formavimąsi, raumenų atsipalaidavimą bei kraujotaką. Magnis yra labai svarbus kalcio įsisavinimui ir jo normalaus kiekio palaikymui organizme, kraujo spaudimo normalizavimui, cukrinio diabeto, osteoporozės, virškinamojo trakto ligų prevencijai bei normaliai nervų sistemos veiklai“, – sako V. Maldaikis.
Trūkumą išduoda ne tik fizinė, bet ir emocinė sveikata
Šeimos gydytojo teigimu, trūkstant magnio, žmonės gali jausti nuovargį, silpnumą, juos gali kamuoti nemiga, depresija, jie gali skųstis suprastėjusia atmintimi ir koncentracija, nervingumu. Dėl magnio stokos žmonėms taip pat neretai gali imti kankinti mėšlungis, raumenų spazmai ir sąnarių skausmas.
„Magnis vienareikšmiškai yra naudingas ir fizinei, ir emocinei žmogaus sveikatai. Jis padeda užtikrinti biochemines reakcijas, didina ištvermę, gali padėti įveikti depresiją bei nuotaikos svyravimus, todėl svarbu juo papildyti savo mitybą bei užtikrinti reikiamą jo kiekį. Rekomenduojama magnio paros norma suaugusiam žmogui turėtų būti apie 300 mg“, – pabrėžia V. Maldaikis.
Anot BENU vaistininkės Laura Kairiūkštienės, magnio poreikis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus, nes skirtingi gyvenimo etapai reikalauja skirtingų maistinių medžiagų kiekių.
„Pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams reikia didesnio magnio kiekio, nes jų organizmas intensyviai auga ir vystosi. Ypač jis svarbus kaulų ir dantų formavimuisi. Suaugusiesiems magnis taip pat vis dar svarbus, nes dalyvauja įvairiose biocheminėse reakcijose, reguliuoja kraujospūdį, palaiko širdies ritmą. Senyvo amžiaus žmonės magnio trūkumą gali patirti dėl sumažėjusios maistinių medžiagų absorbcijos ar kitų sveikatos problemų. Magnis senjorams yra aktualus senėjimo procesuose bei ląstelių funkcijų palaikymui“, – pranešime spaudai sako L. Kairiūkštienė.
Atsargas padės papildyti subalansuota mityba
Vaistininkė pabrėžia, kad pats žmogaus organizmas magnio nepasigamina, todėl turi jį gauti su maistu. Jos teigimu, daugiausia magnio yra viso grūdo duonoje, kruopose, sėlenose, žirniuose, pupelėse, lęšiuose, špinatuose, brokoliuose, moliūgų ir sezamo sėklose, migdoluose, anakardžiuose. Menkė ir tunas irgi yra turtingi magniu.
„Deja, dėl spartaus gyvenimo tempo, nuolatinės įtampos bei nesubalansuotos mitybos mūsų organizmas magnio gauna nepakankamai. Šio mikroelemento atsargas galima papildyti sureguliavus mitybą, t. y. valgant daug magnio turinčių maisto produktų arba vartojant magnio papildus. Pastarųjų pasirinkimas yra itin didelis, skiriasi juose esančių magnio druskų kiekis ir prigimtis. Vis dėlto, dėl papildomo magnio vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kurie padės pasirinkti tinkamiausius preparatus“, – sako L. Kairiūkštienė.
Pasak vaistininkės, sunku perdozuoti magnio vartojant maisto produktus – organizmas pats pašalina magnio perteklių per šlapimą. Tokių problemų, iš kurių dažniausiai pasitaiko viduriavimas, gali atsirasti nebent tada, kai be gydytojo priežiūros, dideliais kiekiais vartojami magnio papildai.
