Marija Sinfild (Maria Sinfield), labdaros organizacijos „Marie Curie“ slaugytoja, matanti mirties patale gulinčius žmones, iš arti matė, ką pacientai patiria paskutinėmis gyvenimo dienomis.
Ji paaiškino, kad nors labai svarbu prisiminti, jog kiekvieno žmogaus gyvenimo pabaigos išgyvenimai gali būti skirtingi, turint tam tikrą supratimą apie tai, ko galima tikėtis, sielvartaujančiai šeimai gali būti lengviau pamatyti tokioje būsenoje esantį artimąjį, rašo express.co.uk.
Kai kurie fiziniai reiškiniai, artėjant prie gyvenimo pabaigos, gali atrodyti šiek tiek bauginantys, tačiau visa tai yra natūralaus proceso dalis. M. Sinfield nurodė septynis toliau išvardytus požymius, kurie gali reikšti, kad žmogus artėja prie gyvenimo pabaigos.
Žmogus sulėtėja
Hospiso slaugytoja paaiškino, kad paskutinėmis savaitėmis ir dienomis žmonės sulėtėja ir labai pavargsta. Ji pridūrė, kad daugeliui žmonių gyvenimo pabaigoje reikia sukaupti energijos, kad galėtų atlikti paprastas užduotis, pavyzdžiui, pasikalbėti ar pavalgyti.
Valgo mažiau maisto
Sinfild sakė MailOnline: „Dažnai žmogus nenaudoja tiek daug energijos, nėra toks aktyvus, todėl jam reikia mažiau maisto ir gėrimų“. Slaugytoja pridūrė, kad tai dažnai tampa pagrindiniu „rūpesčiu“ šeimoms.
Jaučia temperatūros pokyčius
Dar vienas ženklas, kad žmogus gali gyventi paskutines gyvenimo dienas, yra sunkumai, reguliuojant kūno temperatūrą, todėl pacientui gali būti neįprastai šilta arba šalta. Kai žmogaus organizmas pradeda lėtėti, sulėtėja ir jo kraujotaka, o tai gali lemti šį požymį, paaiškino slaugytoja.
Kvėpavmas tampa lėtesnis
Kai pacientas pasiekia paskutines gyvenimo valandas, Sinfild pasidalijo, kad jo kvėpavimo modelis pasikeičia, tampa lėtesnis ir seklesnis. „Kvėpavimo pokyčiai gali būti tokie maži ir švelnūs, kad šeima gali nepastebėti, jog pacientas ilgesniam laikui nustojo kvėpuoti“, – sakė ji.
Kūne gali atsirasti nemalonus garsas
Kartais, kai pakinta paciento kvėpavimas ir žmogus taip pat praranda sąmonę, jis gali tapti nepajėgus išvalyti burnoje ar gerklėje esančių išskyrų. Slaugytoja paaiškino, kad dėl to gali kilti „barškėjimo garsas“ arba „sekreto garsas“, kurį girdėti gali būti „labai kankinantis“.
Tačiau Sinfildas paaiškino, kad šie garsai mirštančiam asmeniui nesukelia kančios ar skausmo. Be to, tai galima išspręsti pakeitus asmens padėtį.
Stiprus noras ką nors pasakyti ar padaryti
Kai pacientas jaučia, kad artėja prie gyvenimo pabaigos, jis dažnai nori ką nors padaryti ar pasakyti – tai, ko anksčiau nedarė. Sinfild teigė:
„Prisimenu vieną konkretų pacientą, kuris buvo sutrikęs, nes jam reikėjo pasikalbėti su šeimos nariu, su kuriuo jau kurį laiką nekalbėjo, mes sugebėjome rasti tą šeimos narį su juo susisiekti.
Prieš tai jis buvo labai prislėgtas, o šeimos nario balsas tikrai padėjo. Tikriausiai, padėjo vien žinojimas, kad tas žmogus yra šalia.“
Hospiso slaugytoja taip pat buvo liudininkė atvejų, net savo pačios šeimoje, kai žmonės šaukė mirusius artimuosius, tarsi būtų buvę su jais kambaryje.
Sumišimo jausmas
Dar viena problema, su kuria susiduria kai kurie žmonės, yra sumišimas gyvenimo pabaigoje, kuris gali pasireikšti staiga užklupusiomis haliucinacijomis. Hospiso slaugytoja pridūrė: „Kartais sumišimas gali įvykti, kai žmogus jau buvo giliai užmigęs.
Per paskutines kelias valandas žmogus galėjo prarasti sąmonę, po to atsibusti, nes tai vyksta natūraliai, ir pabusti, atrodo, keistoje aplinkoje.“
Hospiso slaugytoja pridūrė, kad simptomų valdymas yra labai svarbus slaugos pabaigoje, siekiant užtikrinti, kad žmogus jaustųsi kuo patogiau. Be vaistų, ši priežiūra dažnai apima ir emocinę paramą.
