Vardas turi turėti prasmę.Grazus vardai vyrams mūsų kunigaikščių,Vytautas,Algirdas, Kęstutis,Mindaugas ir kiti.Dabar jie užmiršti,tai tenkinames,tuo, ką turim.

Ir sugalvoja tokius nenormalius vardus kurie yra nei šiokie nei tokie. Užaugęs tas vaikas tikrai nebus patenkintas tokiu vardu. Seklina Deklinacija Toras Totas ir kiti tokie nenormalūs

Pagaliau baigėsi Džordanų, Džeinarų, Deborų, Mainridų era.

Lietuviai ne išradingi, tingi paieškot gražių vardu, o ima tuos kurie ant bangos. Todėl pilnos klasės vienodų vardu.

Mano dukros Zosė ir Aldona viena trečiokė kita penktokė. Mokosi labai gerai yra gražios ir protingos

Klasėje sėdėjo 8 amelijos, 7 kamelijos, 4 luknės, ir 12 liepų

Labiausiai be ryšio vardas Amelija. Prisimenu vaikystę, kaimynų babą Ameliją, kurią Amale vadindavo. Biški tokia prietranka buvo, o baisi kaip atominė bomba... Na, jei tėvai išrinko tokį vardą, tai tegul bus tų Amalių... Žemaitijoje amalėm vadina gyvenime pasiklydusias, ne visai pilno proto moterėles.

Nežinau kaip jums, bet man keisčiausi vardai iš sąrašo tai Amelija, Luknė, Elija, Herkus, Leonas. Įdomu kaip kreiptis į berniuką, kurio vardas ,,Herkus"? Ne lietuviška galūnė. Herko, Herką, Herkui, Herku, Herke? Kaip čia naudoti galininko, kilmininko, įnagininko, vietininko, naudininko, šaukšmininko linksnius tokiam vardui? O mergaičių vardai (ne visi, bet tie paminėti mano komentare) iš vis nežinia iš kur ištraukti.

pavadinti mažą mergaitę ar mažybiniu vardu- sofutė, sofytė ar ...sofka. Kažkodėl tėvai apie tai nepagalvoja. Lygiai tas pats su Marku- markiukas, markutis ar morkiukas ir margutis. Pvz. gražus, net labai, lietuviškas vardas Antanas, mažybinis Antanukas, Antanėlis. Juk mamai visada toks vardas, ir jos suaugusio sūnaus, bus priimtiniausias.

lietuviškas vardas. Jei pavardė nelietuviška, tada tinka.